Tačiau kol kas nėra aišku, ar bus suteikta galimybė nušalinti visus dėl nemedicininių priežasčių nesiskiepijančius ir nuotoliniu būdu negalinčius dirbti darbuotojus, ar tik tuos, kurie dirba tam tikrose srityse ir tam tikrų profesijų darbą.
Galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją
Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime svarstant šį klausimą, premjerė Ingrida Šimonytė atitinkamo protokolinio nutarimo projekte pasigedo pasiūlymo dėl galimybės nušalinti nesiskiepijusius darbuotojus:
„Dar turbūt vienas klausimas yra dėl vieno projekto, kuris taip pat yra, na, taikomas arba sprendimas, kuris yra taikomas ir Latvijoje, kur yra galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių, jeigu tas darbuotojas neturi galimybės dirbti nuotoliu.
Tai aš čia šito siūlymo nematau. Manau, kad pakete įstatymų pakeitimų, kuriuos Vyriausybė galėtų Seimui pasiūlyti, toksai siūlymas galėtų rasti savo vietą, nes dabar aš jo nematau čia. Ar tai yra kažkoks sąmoningas sprendimas?“ – pasitarimo metu klausė I. Šimonytė.
Į šį klausimą jai atsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jos teigimu, tokia galimybė bus numatyta:
„Taip, mes esame suderinę ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir Vyriausybės Kanceliarija, kad atsiras nuostata, kad darbai ir veiklos, kurias nustato darbdavys, jeigu nėra galimybių tam tikrus darbus ir veiklas vykdyti nuotoliniu būdu, būtų įtrauktas šis punktas.“
Pasirodžius šiai publikacijai, į klausimą, ar nušalinti bus galima visus nesiskiepijus darbuotojus, ar tik tam tikrų veiklos sektorių ir profesijų atstovus, Vyriausybės atstovai atsakė taip: „Tai bus vertinama sistemiškai ir bus pasiūlytas pakeitimų kompleksas.“
Jeigu bus įteisinta panaši tvarka, kaip siūloma Latvijoje, skiepytis privalės daugelis darbuotojų. Neoficialiomis žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija rengia tokių darbuotojų profesijų ir veiklų sričių sąrašą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sprendžia, kaip reikėtų įteisinti jų nušalinimą.
Kam skiepytis bus privalu
Liepos viduryje Latvijos Vyriausybė nusprendė, kad nuo spalio 1 d. tam tikrose srityse iš kai darbuotojų bus reikalaujama turėti galimybių pasą, kuris patvirtintų arba pasiskiepijimą nuo Covid-19 arba persirgimą šia liga.
Jeigu kaimyninės šalies parlamentas pritars pasiūlytiems įstatymų pakeitimams, darbdavys turės teisę iki 3 mėnesių nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius arba nepersirgusius darbuotojus. Darbdaviai turės teisę atleisti iš darbo visus, kurie per šį laiką nepasiskiepys.
Nauji reikalavimai dėl skiepų Latvijoje pirmiausiai bus taikomi visiems valstybės institucijų darbuotojams.
Kiti privataus ir viešojo sektoriaus darbdaviai galės reikalauti iš darbuotojų Covid-19 sertifikato (patvirtinančio skiepą ar persirgimą) tai atvejais, kai darbuotojai patiria tiesioginį kontaktą su klientais, kai darbuotojai dirba aplinkoje, kurioje kyla didesnė rizika užsikrėsti dėl tiesioginio kontakto, kai atliekamas darbas pripažįstamas kritiškai svarbiu ir kt.
Trečiadienį protokoliniu sprendimu Lietuvos Vyriausybė pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai pateikti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.
Be kita ko, juose turi būti nustatyta, kad „tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija <...> yra privaloma, kartu sudarant teisines prielaidas darbdaviams spręsti dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, jei šie reikalavimai nevykdomi“.
Reikalavimas pasiskiepyti nebūtų taikomas tais atvejais, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Šiuo metu Lietuvoje kai kurių sričių darbuotojams tik privaloma tikrintis, ar jie neserga Covid-19. Tarp tokių sričių yra:
- kultūros ir meno sektoriaus darbuotojų veikla;
- fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto veikla;
- viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla;
- mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo veikla
- grožio paslaugų teikimo veikla;
- apgyvendinimo paslaugų teikimo veikla.
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
- socialinės paslaugos ir veikla.
Portalui tv3.lt šaltiniai iš Vyriausybės patvirtino, kas svarstoma privalomą skiepijimą įteisinti bent kai kurioms iš šių sričių darbuotojų.
Pagal Darbo kodeksą dabar galima nuo darbo nušalinti darbuotoją nemokant jam darbo užmokesčio, pvz., kai jis darbe yra neblaivus ar apsvaigęs.
Darbuotojai rinksis nereiklius darbdavius?
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė teigiamai vertina Vyriausybės iniciatyvą numatyti galimybę nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Tačiau dėl to mato ir kai kurių rizikų.
„Iš tikrųjų to nereikėtų palikti vien darbdaviui, perkelti tik jo atsakomybei. Visą laiką sakėme, kad turi būti labiau įgalintas galimybių pasas ir iš tikrųjų juo reikėtų labiau naudoti.
Dabar gi darbdavys gal ir galės nušalinti, jis turės teisę, bet nebūtinai tą darys. Kai rinkoje trūksta darbuotojų, gali pasijusti didesnis jų judėjimas tarp įmonių. Jeigu viena reikalaus, kita nereikalaus ir nenušalins – gali būti įvairių situacijų“, – svarstė E. Radiškauskienė.
Pasak generalinės direktorės, jos atstovaujama organizacija pasisakė už tai, kad tam tikrų darbų negalima dirbti be skiepo, pavyzdžiui, kai darbas yra kontaktinis.
„Bet rinkoje trūksta darbuotojų ir galbūt nereikėtų tos rizikos permesti vien darbdaviui“, – komentavo pašnekovė.
Vyriausybę kaltina radikalizmu
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kritiškai vertino Vyriausybės užmojus įteisinti nepasiskiepijusių darbuotojų nušalinimą nuo darbo.
„Tikrai iki paskutinės minutės tikėjausi, kad nebus nueita radikaliausiu keliu. Nežinau, ko vedina premjerė išstojo su tokiais pasiūlymais. Mes vienareikšmiškai negalime tam pritarti. Manome, kad kiekvienas mūsų pilietis turi turėti priėjimą prie pagrindinių gyvybiškai svarbių funkcijų.
Tai būtų darbas, apsipirkimas maisto prekių parduotuvėje ir apsipirkimas vaistinėje. Tai yra trys dalykai, be kurių žmogus neišgyventų ir šitie dalykai turėtų būti neliečiami“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Jos nuomone, Vyriausybė peršoka visas likusias galimybes ir vakcinaciją skatinančius būdus ir eina prie radikaliausio žingsnio. Pašnekovė įspėjo, kad tai turės itin skaudžių pasekmių.
„Kiekvienas jėgos panaudojimas turi savo atoveiksmį“, – sakė I. Ruginienė.
Jos nuomone, bus sukeltas nereikalingas ir pyktis tarp darbuotojų, kas, anot profesinių sąjungų atstovės, jau pastebima keletą pastarųjų savaičių.
Kitas galima pasekmė – esą darbuotojai atsisakys dirbti. Tokiu atveju, I. Ruginienės nuomone, darbuotojai nueis pas tokį darbdavį, kuris netaikys tokios priemonės.
„Persiviliojimui darbuotojų tai bus labai gera landa, o darbdaviams teks ir toliau ilgai ir skausmingai ieškotis darbuotojų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
