Jo teigimu, mažmeninės prekybos metinis ir mėnesio pokytis rodo ne tik akivaizdų jos lėtėjimą, bet ir vartojimo permainas – gyventojai daugiau pinigų išleidžia paslaugoms ir ne pirmo būtinumo prekėms.
„Akivaizdu, kad ir metinis augimas sulėtėjęs ir po kovo mėnesio, bet čia labiausiai išryškėja besikeičianti vartojimo struktūra, nes daugiausiai augo maitinimo paslaugų įmonių apyvartos, o tai rodo, kad pasibaigus pandemijai gali būti, kad grįžtama prie iki tol buvusios struktūros – perkama daugiau paslaugų ir mažiau prekių – restoranai, kelionės, atostogos, viešbučiai“, – BNS komentavo N. Mačiulis.
Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) balandį siekė 1,45 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su kovu, sumažėjo 1,7 proc., o palyginti su pernai balandžiu, – augo 2,7 proc.
Ekonomistas sako, jog prekybos lėtėjimą lemia ir infliacija, kuri šiuo metu viršija 16 proc., tačiau nemažai daliai gyventojų ją kompensuoja augantis vidutinis atlyginimas.
„Tai, kad prekybos augimas lėtėja, neturėtų stebinti, kai tokia aukšta infliacija, dėl to dalies gyventojų galimybės mažėja. Kita vertus, statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje augo 16 proc., tad infliacija daugeliui gyventojų nesukelia didelio skausmo“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak statistikų, vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc. Viešajame sektoriuje bruto atlyginimas per metus augo 9,7 proc., privačiajame – 16,2 proc.
