Čekis šiandien – nereikšminga šiukšlė. Tuos, kurie renka čekius ir atidžiai juos nagrinėja, galime laikyti išimtimi taisyklės – susimokėjai ir „popieriuką“ išmetei nė nežvilgtelėjęs.
Valstybinės institucijos metai iš metų piliečiams kala, kad čekių prašyti reikia visada, dar mažiau atsiranda tokių, kurie apmokėję suteiktas paslaugas paprašo kvito. Nesvarbu, ar sumokėjo 3 litus mikroautobuso vairuotojui, ar porą šimtų dantis taisančiam odontologui.
Dantis padėti į muziejų
„Labiausiai norėjau ištarti raidę S“, – pasakojo Julija, susidūrusi su odontologo aplaidumu ir čekio nedavimo praktika. Moteris viename odontologijos kabinete užsisakė dantų implantus. „Kai juos man įdėjo, pašiurpau, nes apatinė lūpa įgriuvo į vidų. Taip, tarsi jos nė nebūtų buvę“, – sakė moteris. Odontologas jai paaiškino, kad raumenims reikia priprasti prie implantų. Julija nesitaikstė su padėtimi ir liepė pataisyti dirbtinius dantis. „Kai implantą pataisė, susitvarkė apatinė lūpa, bet niekaip negalėjau ištarti raidės S. Paprašiau protezą taisyti dar kartą, tačiau man ir vėl pasakė, kad tai pripratimo reikalas“, – skundėsi pašnekovė.
Moters buvo paprašyta iš anksto sumokėti puspenkto tūkstančio litų. Į šią sumą esą įėjo protezą pataisyti, tvirtinti ir kitos paslaugos. Julijai susimokėjus odontologas liepė grįžti po poros savaičių, kad protezas būtų galutinai pritvirtintas. „Kai liko viena diena iki vizito, lyg nujausdama pasirodžiau protezuotojams kitoje klinikoje. Man vos ne vos nuėmė implantą ir pasakė, kad jį reikėtų nunešti į muziejų, jog visi matytų, kaip nereikia daryti“, – stebėjosi Julija. Implantuoti dantis ir mokėti teko iš naujo.
Buvusiam odontologui moteris parašė pretenziją, vyras ją pripažino ir sutarė, kad pinigus grąžins dalimis. „Žadėjo iki kovo mėnesio, bet vis dar likusių paskutinių 500 litų neatiduoda“, – tvirtino moteris. Kadangi kvito apie priimtus pinigus moteris iš odontologo negavo, vienintelė galimybė buvo susitarti draugiškai – bent taip tikino Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų pretenzijų skyrius, į kurį kreipėsi Julija.
Atskleidė gydymo klaidą
Iš provincijos miestelio kilusi Ramunė tvirtino, kad čekio už suteiktas odontologo paslaugas prašytų visada. Ji dantis taisėsi mažame odontologijos kabinete, išleido ne vieną tūkstantį litų, bet nekvalifikuoto gydymo padarinius šalina iki šios dienos. „Gal iki šiandien nebūčiau nieko blogo įtarusi, tačiau netikėtai burnoje atsirado žaizdelė ant dantenos ties priekiniais dantimis, tad nenorėdama gaišti laiko ir važiuoti pas tuometę savo odontologę, užsirašiau gydytis Vilniuje“, – pasakojo mergina.
Apsilankymas kitoje stomatologijos klinikoje atskleidė tai, kas Ramunę šokiravo. „Paaiškėjo, kad buvusi odontologė padarė klaidą plombuodama dantį, neuždėjo po plomba apsauginės medžiagos ir įsimetusi infekcija kelerius metus ardė žandikaulio kaulą. To nejaučiau, susirūpinau tik atsiradus negyjančiai žaizdelei. Beveik metus kitas odontologas bandė sustabdyti kaulo nykimą antibiotikais ir nuolat keitė vaistus dantyje. Galiausiai teko operuotis, o chirurgė man negalėjo garantuoti, kad dantį pavyks išsaugoti“, – pasakojo pašnekovė. Iki šiol ji nežino, ar operacija padėjo ir ar jai pavyks išsaugoti dantis, ar teks piniginę ploninti dar nemenka suma pinigų ir darytis protezą.
Neliko jokių įrodymų
Pakeitusi gydytoją Ramunė sužinojo, kad jos burnoje gausu neišspręstų problemų. „Mane gydytojas pavadino geriausiu sovietinio dantų gydymo pavyzdžiu. Po plombomis nedėtos apsauginės medžiagos, neatkurti tarpdančių kontaktai, netinkamai gydyti arba visai negydyti šaknų kanalai, o kai kur, kur dėtos didelės plombos, net neįdėta reikiamo kiekio plombinės medžiagos“, – vardijo ji.
Ramunė tikino, kad visą gyvenimą dantis taisėsi privačiame kabinete pas tą pačią odontologę. Paklausta, kodėl nesikreipė į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir neprašė ginti jos interesų, mergina gūžtelėjo pečiais ir pratarė: „Čekiai.“ Ramunė pasitikėjo daugybę metų jos dantų sveikata besirūpinančia odontologe ir neprašė čekių, kai mokėjo už gydymo paslaugas.
Nėra čekio, nėra ir atsakomybės
Vilniaus odontologijos klinikos „Denticija“ vadovas Robertas Burokas sakė spėjantis, kad čekiai dažnai nepateikiami. Anot jo, neduodami čekių odontologai ne tik skriaudžia pacientus, bet ir konkuruoja nesąžiningomis priemonėmis. „Tokie kabinetai gali pasiūlyti mažesnes kainas, pigiau teikti paslaugas, o neduodami čekio palieka pacientą be apsaugos, – sakė klinikos vadovas. – Jeigu visi privačiai dirbantys odontologai duotų čekius, pacientai būtų saugesni.“
Pasak jo, pagrindinė priežastis, kodėl pacientai negauna kvitų už apmokėtas paslaugas, – noras pasididinti pelną. „Pacientai neturėdami įrodymų negali reikšti pretenzijų, – tvirtino R. Burokas. – Jei gydytojas suteikė paslaugą, atsiskaitymo kvitas yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad gydymas buvo atliktas.“
„Denticijos“ vadovas spėjo, kad daugelis rinkoje veikiančių odontologijos kabinetų pacientams neišduoda čekių. „Neretai tenka susidurti su pacientais, kuriems reikia taisyti tai, ką neprofesionaliai atliko kitas specialistas, – problemą atskleidė R. Burokas. – Nėra čekio, nėra įrodymo, nėra kam prisiimti atsakomybės, o žmogui tenka gydytis iš naujo ir vėl mokėti.“
Gydytojai neaiškina
Vilniaus implantologijos centro vadovo Algirdo Puišio nuomone, šiandien daugiau ar mažiau didžioji dalis odontologijos kabinetų „susitvarkę buhalterijas“. Tačiau ir periferijoje, ir didžiuosiuose miestuose atsiranda prasčiau dirbančių specialistų, kurių pacientai kreipiasi į didesnius centrus prašydami pergydyti. „Didesnė problema ta, kad gydytojai pacientui pernelyg mažai aiškina, kas daroma, nesudaro gydymo planų ir žmogus nežino, kas vyksta. Iš tiesų reikėtų visuomet rašyti gydymo planą, kad žmogus kuo daugiau žinotų“, – tvirtino A. Puišys.
Vis dėlto egzistuojančios problemos gydytojas neneigė. Didelėms klinikoms, pasak A. Puišio, sunku konkuruoti su mažais odontologų kabinetais, kuriuose linkstama apskaityti ne visas pajamas. „Užburtas ratas: odontologas nori turėti daugiau klientų, siūlo geresnes kainas, nes neišduoda kvito. Siūlydamas geresnes kainas taupo kokybės sąskaita, perka prastesnių medžiagų. Tada automatiškai prastėja ir darbų kokybė. Taupydami odontologai nesitobulina užsienyje, seminaruose – tada atsiranda klaidų tikimybė“, – vaizdžiai pasakojo specialistas.
Pasak jo, skaidresnė veikla būtų tuo atveju, jei odontologai įkurtose klinikose dirbtų kaip laisvai samdomi specialistai. „Įmonė mokėtų gydytojams algas, o šie susimokėtų mokesčius. Įmonei nebereikėtų mokėti „Sodrai“, todėl sumažėtų veiklos sąnaudos ir kabinetai būtų konkurencingesni, – tvirtino A. Puišys. – Tokiam modeliui VMI jau yra pritarusi, telieka sulaukti Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimo.“
Duomenų neturi
Odontologų rūmai tvirtino, kad teikiant odontologines, kaip ir bet kurias kitas sveikatos paslaugas, privaloma pildyti medicininę dokumentaciją, su kuria pacientas turi teisę susipažinti. Tuo atveju, jei pacientas mano, kad pažeistos jo teisės arba kai negauna mokestinių dokumentų, pacientas gali skųstis.
Vis dėlto duomenų apie čekių neišduodančiųs gydytojos Odontologų rūmai tikino neturį. „Duomenų neturime, tačiau odontologinės priežiūros įstaiga už suteiktas ir apmokėtas paslaugas turi išduoti dokumentą, patvirtinantį paslaugos apmokėjimą“, – sakė Odontologų rūmų viešųjų ryšių specialistė Jūratė Virkutienė.
Vienas dažniausių pažeidimų
Apie odontologų „pamirštamus“ čekius klientams žinantys tikino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai. „Vengimas apskaityti visas gaunamas pajamas – vienas daugiausia išplitusių pažeidimų mokesčių srityje, – atkreipė dėmesį VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. – Tuo daugiausia piktnaudžiaujama srityse, kur už prekes ar paslaugas įprasta atsiskaityti grynaisiais. Tarp jų ir odontologijos paslaugų teikimo srityje.“
Šiais metais VMI pareigūnai tikrindami pajamų neapskaitymu įtariamas įmones stengsis pirmiausia jas įspėti raštu ar pokalbiais apie abejones keliančius veiklos rodiklius. „Jeigu įmonės neišsklaidys įtarimų ir neatsisakys piktnaudžiavimų, bus taikomos ir griežtesnės kontrolės formos. Pavyzdžiui, tikrinamų įmonių galimos realizacinės pajamos bus apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą“, – aiškino A. Klerauskas.
Pasak VMI atstovo, neprašydami duoti jiems čekių pacientai rizikuoja, mat jei suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, be čekio jie negalės apginti savo teisių. „Turint galvoje odontologijos paslaugų kainą, reikėtų gerai įvertinti šią riziką“, – pabrėžė VMI atstovas.
FAKTAI: Čekiai ir baudos
Paslaugų teikimas neišrašant kasos pajamų orderio įmonių vadovams užtraukia baudą nuo 1 500 iki 3 000 litų
Kasos kvito už suteiktas paslaugas neišdavimas užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kvitą, nuo 200 iki 500 litų
Pačių odontologų vertinimu, čekių pacientams neišduoda 50–70 proc. šalies odontologų
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 18(80) gegužės 14-20 d.), rubrikoje „Sveikata“.
