Bilietus atrinktiems skrydžiams galima įsigyti tik šiandien internetinėje svetainėje wizzair.com ar mobilioje programėlėje, nuolaida galioja skrydžiams, vyksiantiems visą lapkričio mėnesį.
Prieš vykstant pasirinkta kryptimi, taip pat rekomenduojama pasinaudoti nuolat atnaujinamu kelionių planavimo žemėlapiu, kuris leidžia pasitikrinti, kokios taisyklės galioja keliaujant bendrovės tinkle esančiais maršrutais. Jame taip pat pateikiama informacijos apie galimus kelionių ribojimus dėl koronaviruso pandemijos.
Daugelį bilietų lapkričio mėnesio skrydžiams vienodomis arba labai panašiomis kainomis galima nusipirkti tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno oro uostų.
Pavyzdžiui, į Armėnijos sostinę Jerevaną dabar galima nusipirkti bilietą mažiausiai už 49,99 euro (į vieną pusę).
Kipro miestą Larnaką iš Lietuvos dabar galima pasiekti už 39,91 euro.
Tuo metu skrydis iš Lietuvos į Paryžiaus Beauvais oro uostą kainuoja 36,11 euro, jei skrendama iš Vilniaus ir 20,91 euro – kelionę pradėjus Kaune.
Gruzijos Kutaisi miestą šiuo metu galima aplankyti išleidus 28,51 euro.
Į Dortmundą Vokietijoje, Milaną Italijoje, Eindhoveną Nyderlanduose, Stavangerį Norvegijoje ir Londoną (Lutono oro uostas) dabar galima nuskristi sumokėjus viso labo 20,91 euro.
Kiek brangesnė kelionė būtų į Ispanijos miestą Barseloną – 39,91 euro.
Izraelio Tel Avivo miestą dabar galima aplankyti sumokėjus mažiausiai 47,51 euro.
O štai skrydžio bilietai į Islandijos sostinę Reikjaviką kainuoja nuo 49,99 euro.
„Wizz Air“ visiems keleiviams pataria į savo rezervaciją įtraukti „Wizz Flex“ paslaugą. Pasirinkę šią paslaugą keleiviai gali būti tikri, kad pasikeitus aplinkybėms ar prireikus keisti skrydžio datą ar tikslą, jie tai galės padaryti bet kuriam pasirinktam skrydžiui.
Oro bendrovė šiuo metu teigia valdanti valdanti 165 „Airbus A320“ ir „Airbus A321“ orlaivių parką. Per praėjusius finansinius metus bendrovė praneša skraidinusi 27,1 mln. keleivių.
Iki rekordo dar trūksta
Rugsėjo mėnesį Lietuvos oro uostuose aptarnauta kiek daugiau nei 531 tūkst. keleivių ir 4,7 tūkst. skrydžių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo aptarnauta 603 tūkst. keleivių ir 5,7 tūkst. skrydžių.
Iš viso per 2022 m. devynis mėnesius Lietuvos oro uostuose jau užfiksuota šiek tiek daugiau nei 4 mln. keleivių. 2021 m. per tą patį laikotarpį buvo aptarnauta 1,5 mln. keleivių, 2019 m. per pirmuosius devynis mėnesius buvo fiksuotas 4,9 mln. keleivių rodiklis.
Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio teigimu, aviacijos atsigavimas rudenį nesustojo, o kai kuriais atvejais rodikliai ir augo.
„Šį rugsėjį pavyko atstatyti 88 proc. 2019 metų to paties mėnesio bendro keleivių lygio. Turbūt vertėtų išskirti vieną iš keleivių srauto kategorijų - vien užsakomųjų skrydžių keleivių skaičius jau lenkia 2019 metų rezultatus, o per pastarąjį mėnesį, lyginant rugpjūčio ir rugsėjo rodiklius, užsakomųjų skrydžių keleivių skaičius augo net 17 proc.” – pranešime žiniasklaidai cituojamas T. Zitikis.
Jo nuomone, šį spartų augimą lemia išaugusi paklausa kelionėms į Turkiją. Rudenį oro temperatūra čia švelnesnė, be to, galima rasti geresnių kelionių organizatorių pasiūlymų.
Apžvelgiant esamų krypčių skaičius T. Zitikis sakė, kad šių metų rugsėjį Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo rinktis iš 89 tiesioginių maršrutų. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu keleiviams buvo siūlomos 92 kryptys.
Aviacijos eksperto teigimu, artėjančio žiemos laikotarpio bendriems aviacijos srautams įtakos gali turėti įprastai vykstantys sezoniniai oro bendrovių maršrutų planavimo faktoriai – kai kurie maršrutai gali būti laikinai pristabdyti žiemos laikotarpiui dėl paklausos sumažėjimo ar kitų niuansų, tačiau daugeliu atveju analogiški maršrutai yra pratęsiami jau pavasario mėnesiais, kai startuoja aviacijos vasaros sezonas.
Augimas visuose oro vartuose
Komentuodamas praėjusio mėnesio aviacijos rezultatus T. Zitikis teigė, kad atsigavimas pastebimas visuose trijuose Lietuvos oro uostuose, tačiau Kauno oro uostas ir toliau išlieka vienareikšmiu lyderiu – čia pasiekti rezultatai kiekvieną mėnesį nuo pat balandžio viršija priešpandeminius rezultatus.
Vilniaus oro uoste rugsėjo mėnesį pavyko atstatyti 85 proc. priešpandeminio keleivių srauto. Praėjusį mėnesį per šiuos oro vartus keliavo beveik 400 tūkst. keleivių. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus oro uoste keliavo 468 tūkst. keleivių, o pernai – 258 tūkst. Šiame oro uoste pavyko atstatyti ir 80 proc. skrydžių. Rugsėjį aptarnauta 3,4 tūkst. skrydžių, kai 2019 m. pirmąjį rudens mėnesį šis skaičius siekė 4,3 tūkst., o pernai – 3 tūkst.
Kauno oro uostas lenkia priešpandeminius rezultatus tiek keleivių, tiek aptarnautų skrydžių srityje. Rugsėjo mėnesį per Kauno oro vartus keliavo 107 tūkst. keleivių, aptarnauta 940 skrydžių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu aptarnauta 104 tūkst. keleivių ir 831 skrydis, o 2021 m. rugsėjį per šį oro uostą keliavo 66 tūkst. keleivių, aptarnauta 777 skrydžiai.
Spartus atsigavimas pastebimas ir Palangos oro uoste.Pirmąjį šių metų rudens mėnesį Palangos oro uostą rinkosi beveik 25 tūkst. keleivių, čia aptarnauti 372 skrydžiai. Palyginimui, 2019 m. per šį oro uostą keliavo 31 tūkst. keleivių, aptarnauti 578 skrydžiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu keliavo 2,2 tūkst. Keleivių ir aptarnauta tik 40 skrydžių, tačiau svarbu paminėti, kad būtent 2021 metais rugsėjo pradžioje pajūrio oro uostas buvo uždarytas didelio masto rekonstrukcijos darbams aerodrome.
Krovinių pergabenimo apimtys visuose oro uostuose lenkė priešpandeminius srautus. Iš viso praėjusį mėnesį per Lietuvos oro uostus pergabenta 2,1 tūkst. tonų krovinių. Daugiausiai krovinių pergabenta Vilniaus oro uoste – 1,5 tūkst. tonų. Stipriai išaugo Palangos oro uoste pergabentų krovinių kiekis – per rugsėjį šiame oro uoste pergabenta 134,8 tonos krovinių.
„Palangos oro uoste praėjusį mėnesį stebėjome išaugusį krovinių pergabenimo srautą. 2019 metais per šį oro uostą gabenta vos 0,4 tonos, o šiemet – daugiau nei 130 tonų. Labiausiai tai lėmė stipriai augęs karinių krovinių pervežimo aktyvumas“, – komentavo T. Zitikis.
