Norėdama apsaugoti labiausiai pažeidžiamas daugiabučių gyventojų grupes, valstybė itin didelį dėmesį skiria nepasiturinčių gyventojų įtraukimui į šių namų renovacijos procesą.
Valstybė socialiai jautriems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas. Šios paramos svarbą rodo ir statistika – 2017 metais, valstybė kreditą ir jo palūkanas finansavo virš 8 tūkst. asmenų, tam išleisdama beveik 4 mln. eurų.
Taip pat, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir vienam iš šeimos narių netekus darbo, būsto atnaujinimo paskolos ir palūkanų įmokas taip pat kompensuos valstybė, net jeigu šeima gyvena renovuojamame arba jau atnaujintame pastate.
Kas gali gauti kompensaciją?
Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus.
Pirma – gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo kartu su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais įgyvendinti valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą bei patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė.
Jeigu teisę į šildymo kompensaciją turintis gyventojas pasisakė prieš daugiabučio namo renovaciją, tuomet jis netenka teisės į valstybės paramą būsto atnaujinimui ir turi mokėti visas su tuo susijusias išlaidas, o taip pat praranda ir valstybės paramą šildymo atžvilgiu.
Kaip vyksta paramos skyrimas?
Kadangi gyventojai privalo turėti įrodymą, jog jų šildymą kompensuoja valstybė, todėl atitinkamą kompensaciją gaunantis nepasiturintis gyventojas ar šeima turi raštu kreiptis į savivaldybės, kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administraciją.
Su savimi reikia turėti prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimo nustatymo formą.
Taip pat privaloma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymą apie per praėjusius 3 mėnesius gautas pajamas, bei duomenis apie turimą turtą bei tai patvirtinančius dokumentus.
Be to, gyventojas administracijai turi pateikti įrodymą, jog pritarė dalyvavimui daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Tai turėtų būti vardinio balsavimo biuletenio kopija, patvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo arba projekto administratoriaus.
Jeigu toks prašymas yra teikiamas pirmą kartą, kartu būtina pateikti ir projekto administratoriaus arba namo valdytojo raštą, kuriame patvirtinama, jog daugiabutis tikrai yra renovuojamas ir dalyvauja atnaujinimo programoje.
Jame administratorius patvirtina faktą, jog daugiabučio namo atnaujinimui yra paimta paskola, nurodomas kredito gavėjas, kreditą suteikiančios institucijos pavadinimas, paskolos grąžinimo laikotarpis. Taip pat – kredito dalis, kuri tenka prašymą teikiančiam gyventojui bei šio kredito grąžinimo grafikas.
Savivaldybės administracija gavusi prašymą ir nurodytus dokumentus, per 10 darbo dienų buto savininkui išduoda pažymą dėl teisės apmokėti kreditą ir palūkanas. Atsisakius išduoti pažymą, turi būti nurodomos tokio sprendimo priežastys ir jo apskundimo tvarka.
Kaimynai gali būti ramūs
Pasibaigus pažymos galiojimui, buto savininkas vėl turi kartoti visą šį procesą – kas 3 arba 6 mėnesius, priklausomai nuo išduotos pažymos galiojimo laikotarpio.
Už asmenis, turinčius teisę į kompensaciją už šildymą, kredito palūkanos yra apmokamos iš anksto, todėl kitiems namo gyventojams nereikės padengti nei kredito dalies, nei palūkanų. Kitaip sakant – kaimynai už šiuos gyventojus neturės mokėti nė cento, nes visu tuo pasirūpins valstybė.
Iškilus papildomiems klausimams dėl paramos nepasiturintiems gyventojams, visada galite kreiptis į Būsto energijos taupymo agentūros specialistus.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Straipsnių serija apima dažniausiai gyventojams kylančius klausimus ir siekia išsamiai paaiškinti, kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą ir taip tausoti aplinką bei prisidėti prie darnaus miestų vystymosi, kokių priemonių galima imtis ir kaip tai įgyvendinti, pradedant projekto inicijavimu ir baigiant renovuotu gyvenamuoju daugiabučiu bei jo aplinka.
