Miškų kirtimo klausimas pastaraisiais mėnesiais tampa vis aktualesnis. Gyventojai skundžiasi, kad anksčiau augę dideli ir gražūs medžiai dabar kertami be jokio gailesčio.
Negana to, pasak gyventojų, kertami ne tik seni ar ligoti medžiai, bet ir visiškai jauni medeliai.
Aplinkosaugininkai sako, kad dėl kertamų miškų buvo sulaukta šimtų gyventojų pranešimų. Be to, savavališkai nusiteikę asmenys įspėjami – jei mišką iškirsite be leidimo ir dar jo neatsodinsite, už tai sulauksite riebių baudų.
Gali būti surengti ir patikrinimai
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad pernai AAD Pranešimų priėmimo tarnyba gavo 875 pranešimus dėl galimai vykdomų neteisėtų kirtimų, tačiau ši statistika apima ne tik kirtimus miško plotuose.
„Taip pat dėl pažeidimų kirtimuose buvo gauta informacija ir per interaktyvųjį žemėlapį „Tvarkau Lietuvą“. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. per tvarkaulietuva.lt gauti 24 pranešimai, iš kurių išspręsta – 7, tiriama – 9, nepasitvirtino – 6, laukia tyrimo pradžios – 2.
Iš viso 2024 metais gauti 899 pranešimai, susiję su galimai neteisėtais kirtimais ne tik miško teritorijoje. Statistika dėl neatsodintų miško plotų nėra vedama“, – teigė AAD specialistai.
Rengia patikrinimus, už rastus pažeidimus – baudos
Miškų kontrolės departamentas nuolatos prižiūri visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimos ir apsaugos kontrolę. Todėl nenustebkite, jei savo sklype iškirtus medžius sulauksite svečių – tikrintojų.
„Kasmet tikrinami miško sklypai, kuriems buvo išduoti leidimai kirsti mišką ir yra suėjęs 3 metų terminas, per kurį privaloma atkurti mišką. Sklypai patikrinimams atrenkami taikant rizikos vertinimo kriterijus“, – komentavo AAD atstovai.
Valstybinės miškų tarnybos Viešųjų ryšių specialistas Ūdrys Staselka naujienų portalui tv3.lt dar pernai komentavo, kad miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja jų savininkus ir valdytojus atlikti tam tikrus darbus.
Pavyzdžiui, miškų plotų savininkai turi iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki jų liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo.
O spygliuočiai medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukų susiformavimo taip pat turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 2 kilometrų atstumu nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc. pakraščio arba nužievinti.
„Savo ruožtu Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus apsilankyti 40 metų ir vyresniuose eglynuose bei įvertinti medžių būklę.
Kenkėjų pažeistų eglių pirmiausia reikėtų ieškoti šalia pernai buvusių žievėgraužio tipografo židinių, vėjavartynų ar plynų kirtaviečių pakraščiuose augančiuose eglynuose“, – teigė pašnekovas.
Be kitų prievolių kiekvienas miško savininkas privalo:
- saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai;
- laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones (įrengti priešgaisrines juostas ir laužavietes, valyti užšlemštą mišką ir kita), stichinių nelaimių miškuose atvejais vykdyti aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;
- informuoti valstybinius miškų pareigūnus apie atsiradusius miško kenkėjų ir ligų židinius.
Specialistai taip pat gyventojams primena, kad kirtavietes ir želdintinas miško aikštes reikia atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo.
Tuo metu žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo.
Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo.
Be to, Valstybinės miškų tarnybos atstovai atkreipia dėmesį, kad miškas privalo būti atkurtas žinomos kilmės ir geros kokybės sodmenimis, mat yra siekiama, kad užaugęs miškas ne tik džiugins jo savininką, bet ir teiks ekonominę bei socialinę naudą.
Fiziniams ir juridiniams asmenims primenama, kad jie gali sulaukti baudų, pavyzdžiui, už medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus.
Taigi, už šiuos nusižengimus fiziniams asmenims baudos dydis siekia nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 110 iki 300 eurų.
O jeigu medžius savo teritorijoje kirtote ne pagal reikalavimus, už tai taip pat gali būti skiriama bauda.
Štai miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, kai buvo padaryta žala aplinkai, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 120 eurų.
Jei tokio pobūdžio pažeidimas padaromas dar kartą, baudos dydis gali padidėti net iki 1,2 tūkst. eurų.
Be to, jeigu gyventojai nesilaikys miško atkūrimo ir įveisimo reikalavimų, už tai asmenys gali sulaukti baudos nuo 80 iki 150 eurų. Jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai, gali būti skiriama ir 210 ar net 300 eurų bauda.
Leidimai kirsti mišką
Miškų tarnyba primena, kad jeigu gyventojai nori mišką kirsti, jų savininkai pirmiausiai privalo gauti leidimą. Leidimai kirsti mišką privačių miškų savininkams yra privalomi visiems kirtimams, išskyrus:
- jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
- atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami pavieniai sausuoliai ar vėjavartos;
- kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).
Tačiau, jei savininkas iškirstą medieną planuoja parduoti ar kitaip tiekti į rinką, tuomet net ir aukščiau išvardintiems atvejams būtina gauti leidimą arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Taip pat pranešimai apie ketinimą kirsti mišką yra būtini norint vykdyti:
- retinimo ir einamuosius kirtimus;
- atrankinius sanitarinius kirtimus;
- plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais;
- baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimus neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
- neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.
Be to, asmenys, gabendami privačiuose miškuose pagamintą apvaliąją medieną, privalo laikytis aplinkos ministro patvirtintos apvaliosios medienos gabenimo tvarkos ir turėti užpildytą medienos gabenimo lapą.
Pagerina miško būklę
Vytauto Didžiojo universiteto ekologas Danas Augutis taip pat yra paaiškinęs, kuo skiriasi biologinės įvairovės palaikymo kirtimai nuo įprastų.
„Ūkinių kirtimų tikslas yra „nuimti derlių“ ir vėliau toje vietoje atsodinti mišką. Tuo tarpu biologinės įvairovės kirtimai skirti atkurti gerą miško būklę, padaryti gerą darbą gamtai, – teigia miškų ekologas D. Augutis. – Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai paprastai nebūna plyni, išskyrus tuos atvejus, kai atkuriamos atviros buveinės – žemyninės vėjo pustomos kopos arba pelkės.“
Daugelio biologinės įvairovės palaikymo kirtimų miškuose žmonės nė nepastebi. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė Kauno ąžuolyne atliktus gamtotvarkos darbus.
Dalis biologinės įvairovės palaikymo kirtimų yra skirti pagerinti paties miško būklę, o kita dalis – padėti išlikti retoms saugomoms rūšims. Danas Augutis pateikia porą pavyzdžių.
„Daliai žydinčių miško augalų reikia tarpinių apšvietimo sąlygų, miško laukymių ir retmių. Visiems žinoma vėjalandė šilagėlė gali įsitvirtinti ten, kur yra pažeista miško paklotė, pradraskytas smėlynas, ir pakanka šviesos.
Panašius poreikius turi ir didžiausia Lietuvos orchidėja plačialapė klumpaitė. Ją galima pavadinti „miško skylių gėle“. Jai taip pat reikalingas specifinis karbonatinis dirvožemis ir tam tikras grybas, todėl ji labai reta, bet ten, kur sąlygos atitinka ir yra daugiau šviesos, galima rasti jų augavietes. Taigi retų rūšių buveinėse, kur trūksta atvirų vietų, galima jas sukurti dirbtinai pasitelkiant gamtotvarką.
Paklaustas, kam dar papildomai atvėrinėti retmes ar laukymes miškuose, kurie jie jau ir taip atrodo miškininkų pakankamai suvarpyti, Danas Augutis atsako, jog pagrindinis skirtumas tarp plynųjų kirtimų ir gamtotvarkos metu suformuotų laukymių yra tas, kad plynieji kirtimai greitai atsodinami jaunais medeliais ir po 5-10 metų tampa neįžengiamu jaunuolynu.
„Tuo metu gamtotvarkos kirtimais sukurtos laukymės yra prižiūrimos, jose įsivyrauja atviroms buveinėms būdinga augalija. Šios rūšys tampa mitybiniais augalais įvairiems vabzdžiams, įskaitant ir saugomus, kurie savo ruožtu privilioja kitą gyvūniją. Taip sukuriama kitokios biologinės įvairovės sala miškų apsuptyje. Atviros vietos gamtotvarkos būdu formuojamos ten, kur jų trūksta ir kur jos istoriškai egzistavo“, – paaškina gamtosaugos ekspertas.
D. Augutis atkreipia dėmesį, kad yra ir tokių rūšių, kurioms reikia gūdaus drėgno miško masyvo. „Tokių rezervatinių miškų taip pat turime palikti, kur nelįstume su gamtotvarka. Dėl to gamtotvarka visada turi būti labai gerai apgalvota“, – teigia jis.
Aplinkos apsaugos departamento sukurtame interaktyviame žemėlapyje sudaryta galimybė žymėti kenkėjų apniktas (pvz., žievėgraužio tipografo veisimosi vietas) ar nuvirtusias egles.
Gyventojų perduotą informaciją tirs kelios atsakingos institucijos, duomenys bus sutikrinami su Valstybinės miškų tarnybos turima informacija, ir jei „Tvarkau Lietuvą“ pasieks iki šiol nežinomi atvejai, į užfiksuotas kenkėjų pažeidimų vietas vyks miškininkai, kurie įvertins pažeidimus ir imsis tinkamų miško sanitarinės apsaugos priemonių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
