Naujas Vertybinių popierių įstatymas, kuris turėtų būti paskelbtas ir įsigalioti ketvirtadienį, išlaisvina daugelį nelistinguojamų akcinių bendrovių nuo iki šiol joms taikytų reikalavimų.
Viena pagrindinių naujovių yra ta, kad gerokai sumažės akcinių bendrovių, kurioms taikomas šis įstatymas ir kurias prižiūri Vertybinių popierių komisija (VPK). Emitentu bus laikomos tik biržoje listinguojamos bendrovės ir tos bendrovės, kurių išleistų vertybinių popierių prospektus yra patvirtinusi VPK, rašo "Verslo žinios".
"Tai, kad įsigyjant emitentams nepriskirtų akcinių bendrovių akcijų nereikės informuoti apie akcijų paketų įgijimą ar skelbti oficialaus pasiūlymo, yra esminis akcijų įsigijimo sandorių pasikeitimas. Kita vertus, įsigijus 95 proc. akcijų nebus įmanoma išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijų, tai iki šiol buvo svarbus privalumas", - komentavo advokatų kontoros "Sorainen Law Offices" partneris Laimonas Skibarka, konsultuojantis įmonių įsigijimo sandorius.
Akcinėms bendrovėms, kurios ir toliau bus laikomos emitentais, informacijos atskleidimo reikalavimai griežtėja.
"Naujajame įstatyme numatyti griežtesni informacijos teikimo reikalavimai, o mažesnis emitentų skaičius turėtų padėti užtikrinti efektyvesnę emitentų kontrolę. Tai taip pat turėtų padidinti investuotojų pasitikėjimą Lietuvos emitentais",- apibendrino "Sorainen Law Offices" advokatasAlgirdas Pekšys.
BVeveik 30 akcinių bendrovių, kurios yra viešai siūliusios vertybinių popierių po 2002 metų sausio 1 dienos, galės per 6 mėnesius apsispręsti, ar būti emitentais. Taigi bendras prižiūrimų emitentų skaičius neturėtų viršyti 100.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 500 akcinių bendrovių, tad emitento statuso neteks daugiau kaip 400 bendrovių.
