„Tikroji Panevėžio darbo birža – ne Savanorių aikštėje, o čia“, – tvirtina vyrai, kasdien dar prieš 8 valandą susirenkantys Ukmergės g. gale, aikštelėje netoli muilo fabriko. Čia jie turi vilčių išvažiuoti padirbėti bet kartą per savaitę. Iš Darbo biržos tokio pasiūlymo pusamžiai vyrai teigia nesulaukiantys metų metus.
Duonos kąsnis sumenko
„Tikroji Panevėžio darbo birža – ne Savanorių aikštėje, o čia“, – tvirtina vyrai, kasdien dar prieš 8 valandą susirenkantys Ukmergės g. gale, aikštelėje netoli muilo fabriko. Čia jie turi vilčių išvažiuoti padirbėti bet kartą per savaitę. Iš Darbo biržos tokio pasiūlymo pusamžiai vyrai teigia nesulaukiantys.
Nakvynės namuose metus gyvenantis 57-erių Vytautas guodžiasi, kad darbdaviams gresiantys skausmingi kirčiai nuo teisėsaugos atėmė paskutinį kąsnį iš bedarbių.
„Anksčiau čia susirinkdavo 20–30 vyrų ir, dabar sunku net patikėti, darbdaviams tiek neužtekdavo – visus išsiveždavo. Per savaitę mažiausiai tris kartus išvažiuodavau dirbti, o pasitaikydavo, kad net kasdien. Bet kai A.Kubilius durnus įstatymus išleido, dirbti nebeįmanoma – jei Darbo inspekcija užčiups, darbdavys kelis tūkstančius litų baudos sumokės, o bedarbį iš Darbo biržos išbrauks ir socialinėms pašalpoms – kvit. Ar čia tvarka?“ – piktinosi Vytautas.
Dabar, anot jo, nelegalioje darbo biržoje kasdien susirenka ne daugiau kaip dešimt vyrų – nuo trisdešimtmečių iki bebaigiančių šeštą dešimtį.
Porą valandų pamindžikavę dauguma išeina nieko nepešę – išvažiuoti su darbdaviu pasiseka tik vienam kitam.
Neduoda net „šūdo vežti“Vytautas pripažįsta šiais laikais daugiau užsidirbantis pardavęs prie „Ekrano“ marių surinktus butelius nei pratūnojęs kelias valandas Ukmergės g. gale.
„Prieš kelerius metus dirbdavom už 30 litų per dieną, dabar „stavkė“ – 50 Lt. Sutikusiajam dirbti už mažiau kitą rytą čia geriau nė nesirodyti. Chebra išvarys dėl to, kad kainą muši. Čia savos taisyklės. Bet kas iš to, jei niekas dirbti nepaima“, – pasakojo Vytautas.
Jo nuomone, 50 litų darbdaviams nieko nereiškia. Nors pats pripažįsta sutinkantis ir su menkesniu atlygiu, tačiau, be pinigų, jis dar gaunantis maitinimą ir rūkalų. Vyras teigia jau užsitarnavęs talkininkų ieškančių darbdavių pasitikėjimą ir į nelegalią darbo biržą užsukantis tik pasišnekučiuoti su likimo bendrais. Vytautas neslepia, kad ne visais čia laukiančiaisiais darbo galima pasitikėti.
„Yra ir visokių aferistų. Vieni dirba nuo dūšios, bet atsiranda tokių, kurie iškauliję 10 litų avansą dingsta kaip į vandenį. Geras darbininkas – laimės dalykas“, – perspėjo bedarbis.
Pasak Vytauto, rečiausiai į Ukmergės g. aikštelę užsuka ūkininkai, nors kadaise jie buvo pagrindiniai darbdaviai. Dabar dažniausiai darbininkų ieško sodybų užmiestyje šeimininkai – darbo rankų prireikia statybose, aplinkai sutvarkyti.
Vytautas tvirtina esąs priverstas griebtis nelegalių darbų, mat socialinė pašalpa siekia tik 350 Lt, o Darbo birža viešųjų darbų retai tepasiūlo.
„Nuėjęs į biržą prašiau, kad duotų, atsiprašant, nors šūdą vežti – man kapeika reikalinga“, – pasakojo galus sunkiai durstantis vyras.
Inga Kontrimavičiūtė
