Planus steigti nacionalinį komercinį banką finansų ekspertai pasitinka dvejonėmis.
Verslininkai, skolinimosi kainų kartelės užkėlimu kaltindami šalyje veikiančius skandinavų bankus, jau senokai svajoja apie nacionalinį banką. Jo atsiradimas turėtų sumažinti užsienio kapitalo bankų įtaką, padidinti bankų sektoriaus konkurencingumą, verslas ir gyventojai galėtų pasiskolinti daugiau ir pigiau.
Politikai pagaliau pradėjo rodyti ženklus, kad gali šią svajonę įgyvendinti. Tačiau finansų specialistams idėja susižavėjimo nekelia.
Numestas kąsnis visuomenei
Pirmasis nacionalinio komercinio banko steigimo idėją šių metų sausį pasiūlė socialliberalas Artūras Paulauskas. Tikslesnį pasiūlymą gegužę pateikė partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Nutarimo projekte numatoma Vyriausybę įpareigoti pateikti išvadas dėl nacionalinio banko steigimo tikslingumo reorganizuojant Turto banką bei parengti atitinkamų įstatymų projektus.
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, kalbos apie nacionalinio komercinio banko steigimą ir tariamą jo naudą Lietuvos ekonomikai yra populistinės.
„Nemanau, kad rimtai svarstoma, kaip iš tiesų šis bankas būtų steigiamas. Tai dar vienas atvejis, kai žarstomos gražios idėjos žinant, kad daliai visuomenės jos patiks. Taip uždirbami politiniai dividendai, nors nemanau, kad tikima, jog tą idėją kas nors įgyvendins. Tiesiog nepraleidžiama progos gražiai pakalbėti“, – abejones dėl rimto politikų nusiteikimo steigti banką išsakė G. Nausėda.
Žadami nežinia kieno pinigai
Finansų ministras Algirdas Šemeta laikosi nuomonės, kad toks bankas nereikalingas: „Lietuvai tokio banko nereikia.“ Jo teigimu, Lietuvoje finansų sektorius yra pakankamai išplėtotas – veikia ir vietos, ir Skandinavijos antriniai bankai, be to, dėl valstybinių bankų turime karčios patirties.
G. Nausėdos nuomonė šiuo klausimu sutampa su finansų ministro: „Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus toks bankas galėtų būti įsteigtas, tačiau kokia reali prasmė? Nemanau, kad tas bankas iš kažkur sems pinigus ir teiks paskolas mažesnėmis nei rinkos palūkanomis. Pirmiausia idėjos autoriai turi pagalvoti, iš kokių finansų visa tai būtų daroma.“
Jis taip pat stebėjosi, kad nacionalinį banką ketinama steigti pertvarkant Turto banką, kurio funkcijos yra visai kitokios, o jo darbuotojų ir vadovų patirtis menkai praverstų.
„Jis neturi plataus filialų tinklo, o tai yra vienas svarbiausių dalykų kreditus teikiančiam bankui. Galima būtų įsigyti jau veikiantį, normaliai funkcionuojantį banką ir padaryti jį nacionalinį, bet už kokius išteklius tai būtų daroma?“ – kontrargumentus politikų idėjoms žėrė G. Nausėda.
Žodis „valstybinis“ kelia blogus prisiminimus
G.Nausėdos įsitikinimu, yra keletas iš anksto užprogramuotų problemų, su kuriomis būtų susidurta steigiant nacionalinį komercinį banką. „Pirma, neaišku, kaip būtų formuojamas jo kapitalas. Neužtektų turimų pastatų ar kitokių infrastruktūros griaučių – į banką reikėtų įnešti šviežių pinigų, nes jis reikalingas tam, kad pakeistų paskolų rinką. Kol kas nematau, iš ko galima būtų formuoti jo įstatinį kapitalą. Antra, iš pradžių kiltų problemų dėl jo vadybos. Prisimename valstybinio komercinio banko atvejį, kai dėl abejotinos akcininkų, aukščiausio lygio vadovų kompetencijos ir moralinių savybių banko žlugimas buvo praktiškai iš anksto nulemtas. Tai pakenkė idėjai ateityje kurti panašius darinius. Natūralu, kad dalis žmonių galvoja, kad ir dabar baigtųsi panašiai“, – sakė finansininkas.
Nacionalinio komercinio banko steigimo idėją palaikantieji teigia, kad pradžioje, kol tęsis sunkmetis, valstybė turėtų valdyti ne mažiau nei 51 procentą banko akcijų, o ekonomikai atsigavus galėtų dalį jų parduoti privatiems investuotojams pasilikdama apie 20-30 procentų akcijų.
Faktai
Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo Vyriausybė įpareigojama kurti nacionalinį komercinį banką. Galutinis sprendimas bus priimtas po dar dviejų svarstymų.
Lietuvos valstybinis komercinis bankas bankrutavo 1995 metais. Jo akcijų buvo įsigijęs liūdnai pagarsėjęs koncernas EBSW.
