Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį 2009 m. ketvirtį Latvijoje buvo 13,9, Estijoje – 11,4 procento, o prieš metus – atitinkamai 6,5 ir 4,2 procento.
Lietuvoje nedarbo lygis per ketvirtį išaugo 1,5 karto, o per metus – 2,4 karto. Ypač išaugo vyrų nedarbo lygis, kuris pirmąjį 2009 metų ketvirtį buvo 14,6 procento, o pirmąjį 2008 metų ketvirtį – 4,6 procento, arba 3 kartus mažesnis. Tai nulėmė ypač ženklus dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas statybose ir pramonės įmonėse, kuriose daugiausia dirba vyrai. Moterų nedarbo lygis pirmąjį 2009 metų ketvirtį buvo 9,2 procento, arba 1,8 karto didesnis nei prieš metus.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis didėjo dar sparčiau. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 25 procentus ir per ketvirtį išaugo 44 procentais, o per metus – 2,5 karto. Panašus jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2003 m. ketvirtį.
Neigiamą įtaką darbo rinkai turėjo besitęsiantis ekonomikos nuosmukis, įmonių bankrotas, laisvų darbo vietų skaičiaus ženklus mažėjimas.
Nedarbo lygis 2004–2009 m., procentais
Daugiausia žmonių atleista pramonės ir statybos sektoriuose
Gyventojų užimtumo tyrimas parodė, kad bedarbių skaičius pirmąjį 2009 metų ketvirtį išaugo iki 194 tūkst. ir pasiekė 2004 metų lygį. Per ketvirtį jų skaičius išaugo 64 tūkst., arba 1,5 karto, o per metus – 116 tūkst., arba 2,5 karto. Pirmąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, daugiausia asmenų buvo atleista iš pramonės įmonių (35 tūkst.) ir statybos sektoriaus (29 tūkst.).
Per 2008 metų ir pirmąjį 2009 metų ketvirtį bedarbių gretas papildė 126 tūkst. anksčiau dirbusių asmenų. Beveik visi (95 proc.) darbą praradę asmenys buvo samdomieji darbuotojai. Per šį laikotarpį darbo neteko 45 tūkst. kvalifikuotų statybos darbininkų ir statybos medžiagų gamintojų, 29 tūkst. nekvalifikuotų darbininkų, 16 tūkst. aptarnavimo srities ir prekybos darbuotojų. Didžioji jų dalis (76 proc.) darbą prarado dėl įmonių bankroto, etatų mažinimo ar iš darbo išėjo savo noru, 15 procentų – pasibaigus darbo sutarties laikotarpiui, 6 procentai – dėl asmeninių ar šeiminių priežasčių.
Darbo ieško per draugus ir gimines
Daugiausia (83 tūkst., arba 66 proc.) anksčiau dirbusių bedarbių ieško samdomo darbo visai darbo dienai ar savaitei, o 23 procentai sutiktų dirbti ir ne visą darbo dieną ar savaitę. Ankstesniais metais taip dirbo tik 7–9 procentai visų užimtų gyventojų.
Tyrimo duomenimis, respondentai, neturintys darbo, jo ieškojo ne tik per darbo biržą. Didelė bedarbių grupė (130 tūkst.) darbo ieškojo per draugus ir gimines, 126 tūkst. – nagrinėjo darbo skelbimus žiniasklaidoje, 96 tūkst. – ieškodami darbo kreipėsi tiesiai į darbdavius. Teritorinėse darbo biržose pirmąjį 2009 metų ketvirtį buvo užsiregistravę 151 tūkst. bedarbių.
Rasti darbą darosi vis sunkiau
Didžiąją bedarbių dalį sudaro asmenys, praradę darbą per pastaruosius 6 mėnesius. Tokių asmenų pirmąjį 2009 metų ketvirtį buvo 121 tūkst., arba 62 procentai visų bedarbių, o prieš metus tokių bedarbių buvo 51 tūkst. Ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau, pirmąjį 2009 metų ketvirtį jų skaičius išaugo iki 38 tūkst., bet jie sudarė penktadalį visų bedarbių. Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 23 tūkst., arba 2,5 karto.
Bedarbiams rasti darbą darosi vis sunkiau, nes šalyje mažėja laisvų darbo vietų. Statistikos departamento duomenimis, pirmojo 2009 metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 7,5 tūkst. (atitinkamai pirmąjį 2008 metų ketvirtį – 26,1 tūkst.) laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 5,4 tūkst., arba 1,7 karto, o per metus – 18,6 tūkst., arba 3,5 karto, Išaugus nedarbui, per ketvirtį užimtųjų skaičius sumažėjo 74 tūkst., arba 5 procentais.
Pirmąjį 2009 metų ketvirtį užimtų gyventojų buvo 1 mln. 433 tūkst. Per metus daugiausia darbuotojų prarado pramonės įmonės (35 tūkst., arba 12 proc.) ir statybos sektorius (29 tūkst., arba 17 proc.).
Sumažėjus užimtų gyventojų skaičiui, gyventojų užimtumo lygis taip pat smuko. Pirmąjį 2009 metų ketvirtį užimtumo lygis siekė 61 procentą, arba buvo 2,9 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus. Gerokai sumažėjus vyrų užimtumo lygiui (nuo 66,8 proc. pirmąjį 2008 metų ketvirtį iki 61 proc. pirmąjį 2009 metų ketvirtį), vyrų ir moterų užimtumo lygiai beveik susilygino (vyrų – 61,0, o moterų 60,9 proc.). Tik per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 5,8, o moterų – 0,3 procentinio punkto.
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje ir pasaulyje
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio didėja. Eurostato vertinimais, nedarbo lygis, eliminavus sezono įtaką, 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse 2009 metų balandžio mėnesį buvo 8,6 procento, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jis siekė 6,8 procento.
2009 metų balandžio mėnesį didžiausias nedarbo lygis buvo Ispanijoje – 18,1, Latvijoje – 17,4, Lietuvoje – 16,8, Estijoje – 13,9 procento. Žemiausias nedarbo lygis išlieka Nyderlanduose – 3,0, Austrijoje – 4,2, Kipre –5,4, Danijoje ir Slovakijoje – po 5,5 procento.
Nedarbas didėjo beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Daugiausia nuo 2008 metų balandžio mėnesio iki 2009 metų balandžio mėnesio nedarbo lygis išaugo Lietuvoje (nuo 4,3 proc. iki 16,8 proc.), Latvijoje (nuo 6,1 proc. iki 17,4 proc.) ir Estijoje (nuo 3,7 proc. iki 13,9 proc.).
2009 metų kovo mėnesį nedarbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 8,9 procento, o prieš metus – 5 procentai.
