Tarnyba praneša, kad šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų registruota 110,7 tūkst. Kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų.
„Nuo karantino pradžios fiksuojame didėjantį moterų nedarbą, kurį lemia nemažai veiksnių. Paslaugų, aptarnavimo ir prekybos sektoriai beveik nevykdė arba apribojo veiklą, darbuotojus išleido į prastovas arba atostogas, o būtent šių sektorių įmonėse dirba daugiausiai moterų. Pasibaigus karantinui šios įmonės atsigauna lėčiau nei kituose sektoriuose .
Tokiomis aplinkybėmis, moterys greičiau netenka darbo. Mažėjančiam jų užimtumui įtakos turi ir moterų įsipareigojimai šeimai. Karantino metu dažniausiai jos ėmė nedarbingumą vaikų priežiūrai, todėl įmonei įvertinus darbuotojų atliekamas funkcijas, moterys patiria didesnę grėsmę netekti darbo“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Gerokai mažesnė nei įprastai sezoninių darbų paklausa tai pat apribojo moterų galimybę dirbti terminuotus darbus paslaugų sektoriuje. Atsigaunančios apgyvendinimo ir maitinimo įmonės nors ir registruoja daugiau darbo pasiūlymų, bet jų nėra tiek daug, kad įdarbintų daugelį darbų netekusių asmenų. Moterų nedarbo didėjimui įtakos turi ir tai, kad moterų įdarbinimas mažėja. Jei birželio pradžioje tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įdarbinta 2,9 tūkst. moterų (49,1 proc. visų įdarbintų asmenų), tai praėjusią savaitę – 1,6 tūkst. (43,9 proc. visų įdarbintų asmenų).
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 27 d. šalyje buvo registruota 222,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, jie sudarė 12,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai 1,8 tūkst. (0,8 proc.) daugiau nei prieš savaitę. Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo darbo neturinčių asmenų padaugėjo 62 tūkst. (38,4 proc.).
Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo Lazdijų (19,7 proc.), Kelmės (18,7 proc.) ir Kalvarijos (18,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai, kaip ir prieš savaitę, fiksuoti Neringoje – 3,3 proc., Klaipėdos r. – 7,4 proc. ir Birštone bei Kretingos r. – po 8,6 proc. Iš penkių didžiųjų šalies miestų, kaip ir prieš savaitę aukščiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (po 13,5 proc.), žemiausias – Šiauliuose (10,5 proc.).
Praėjusią savaitę Užimtumo tarnyboje įregistruota 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 0,3 proc. daugiau nei prieš savaitę. 285 darbo pasiūlymai (6,7 proc. visų darbo pasiūlymų) pateikti sezoniniam, terminuotam darbui – tai 27,3 proc. mažiau nei praėjusią savaitę. Iš viso nuo kovo 16 d. šalies darbdaviai registravo 61,6 tūkst. laisvų darbo vietų.
Didžiausiu naujų darbuotojų ieškotojais išlieka apdirbamosios gamybos įmonės, kurios liepos 20–26 d. registravo 18,5 proc. visų laisvų darbo vietų, didmeninės ir mažmeninės prekybos –17,5 proc. bei statybos įmonės – 17,4 proc.
Didesnės įsidarbinimo galimybės nekilnojamojo turto operacijų, statybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose. Daugiausiai ieškoma administratorių, pardavėjų, pastolininkų, termoizoliacijos įrengėjų, apdailininkų, plataus profilio statybininkų, pagalbinių darbininkų ir drabužių siuvėjų.
