„Swedbank“ Lietuvoje ketina steigti Kompetencijų centrą, kurio paskirtis bus palaikyti IT funkcijas visoje banko grupėje. Iki metų pabaigos Lietuvoje ketinama įdarbinti 100 specialistų, o pirmieji turėtų pradėti dirbti jau vasarą.
Skelbiama, kad renkantis centro vietą buvo svarstomos galimybės jį atidaryti kitose Baltijos šalyse arba Švedijoje. Banko atstovai tikina, kad Vilnius pasirinktas dėl didžiausio IT sektoriaus ir universitetuose suteikiamo aukštojo išsilavinimo.
Pasak „Swedbank“ atstovo ryšiams su visuomene Sauliaus Ambraškevičiaus, 100 įdarbintų specialistų tikriausiai nebus galutinis skaičius – priklausomai nuo Kompetencijų centro veiklos efektyvumo ir rezultatų, svarstytina, ar verta įdarbinti daugiau žmonių. Praėjusių metų pabaigoje savo paslaugų centrus į Lietuvą perkėlė ir SEB bei ,,Danske“ bankai.
Reikia investuoti
IT specialistai pastebi, kad per pastaruosius ketverius metus nuo „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje atidarymo vis daugiau užsienio įmonių susidomi galimybėmis kurti IT centrus.
Informacinių ir ryšių technologijos asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis pasakoja, kad dėl augančio IT specialistų poreikio jau kurį laiką tiek verslininkai, tiek mokymo įstaigos organizuoja akcijas, kad sudomintų jaunimą šiomis specialybėmis.
Tiesa, jis perspėja, kad jei daugiau neinvestuosime į IT specialistų rengimą, investicijų į IT sektorių taip pat nesulauksime. Paklaustas, ar IT specialistus, kaip ir daugelį kitų sričių, paliečia emigracijos problema, „Infobalt“ vykdomasis direktorius sakė pastebintis šią tendenciją, bet ne ką mažiau yra žmonių, kurie į Lietuvą sugrįžta iš užsienio. Esą ir emigruoti IT specialistams didelio poreikio nėra, nes ir Lietuvoje jie gali ir uždirbti, ir pakeliauti.
„Lietuvoje veikia tarptautinės kompanijos, kuriose žmonės gali dirbti ir keliauti po visą pasaulį. Jauniems žmonėms maža Lietuvos rinka nėra trikdis tenkinti ambicijas“, – pasakoja E. Žvirblis.
Nori būti vadybininkais
Kauno technologijos universitete (KTU), kuris rengdamas specialistus bendradarbiauja su SEB, „Barclays“, „Western Union“ ir kitomis IT specialistus samdančiomis didelėmis bendrovėmis, dirbantis Kompiuterių katedros profesorius Egidijus Kazanavičius sako, kad dabar studentų į KTU priimama apie tris kartus mažiau nei, pavyzdžiui, prieš penkerius metus: pernai priimta apie 300 bakalauro ir magistro studijų studentų, o anksčiau būdavo po tūkstantį. Esą panašios tendencijos matomos visuose Lietuvos universitetuose.
„Aišku, turi įtakos emigracija, mažėjantis gimstamumas, bet labiausiai – tai, kad studijos yra brangios. Ne kiekvienas gali už jas mokėti 4,7 tūkst. litų. Perai norą studijuoti mūsų universitete pareiškė daugiau nei 300 žmonių, o valstybės finansavimą gavo 210“, – aiškina jis. Dar viena problema – gana nedaug moksleivių renkasi IT specialybes. Tiesa, vilčių, kad jaunuoliai pagaliau pažvelgia ir į darbo rinkos tendencijas, teikia tai, jog pernai po ilgo laiko buvo pastebėtas didesnis susidomėjimas IT studijomis.
„Krizės metu „Barclays“ aptarnavimo centro Lietuvoje atidarymas buvo gana šokiruojantis, bet paskui atėjo daugybė kitų kompanijų. Jauni IT specialistai Lietuvoje krizės nepatyrė“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Mažųjų indėlio neįvertina
Personalo atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius sako, kad jauni vadovaujamąsias pareigas einantys IT specialistai Lietuvoje per mėnesį gali uždirbti ir kelias dešimtis tūkstančių litų ar net daugiau.
„Vidutinis Lietuvos IT vadovo atlyginimas – apie 9 tūkst. litų į rankas. Bet yra tokių, kurie uždirba ir keletą kartų daugiau, – pasakoja K. Blaževičius. – O 27 metų programuotojas, dirbantis pelningai veikiančioje įmonėje, jis gali tikėtis 4 ar 4,5 tūkst. litų atlyginimo.“ Personalo atrankos specialistas pastebi, kad Lietuvoje dažnai kalbama apie didelių investuotojų pritraukimo būtinybę, tačiau neatkreipiamas dėmesys į tai, jog daugiausiai darbo vietų sukuriama mažesnėse bendrovėse: didžioji dalis IT specialistų dirba nedidelėse, 20 ar 25 žmones turinčiose įmonėse, kurios eksportuoja paslaugas į užsienį, bet Lietuvoje net neturi savo tinklalapio.
Padėtų investuotojai
Lietuvių kapitalo IT įmonė „Net Frequency“ (NFQ) per šiuos ir ateinančius metus planuoja dvigubai plėstis ir įdarbinti 150 darbuotojų. NFQ grupės vadovas Darius Lebedzinskas mano, kad Lietuvoje didžiausia problema susijusi ne su moksleivių parengimu, o su IT įmonių trūkumu.
„Lietuvoje visų pirma trūksta ne IT specialistų, o stiprių, įdomių IT paslaugų eksportuotojų –įmonių. Didžioji dalis mūsų šalies IT kompanijų dirba su Lietuvos ar užsienio viešuoju sektoriumi, – aiškina D. Lebedzinskas. – O didžiųjų korporacijų technologijų centrų pareigybių aprašymai ir procesai – griežtai dokumentuoti, jose pasireikšti talentui nėra daug galimybių. Tad pirmiausia Lietuvai reikia skatinti ne IT specialistų ruošimą, o aukštos pridėtinės vertės IT paslaugų eksportą.“
Bedarbių sumažėjo
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, Lietuvoje bedarbių IT specialistų šių metų sausio mėnesį, palyginti su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo (žr. lentelę). Jų paklausa turėtų augti ir toliau.
„Manoma, kad IT išliks viena perspektyviausių sričių dar daugelį metų. Labiausiai vertinamos su šia sritimi susijusios profesijos – programuotojų ir kompiuterių sistemų specialistų, kurių pagrindinė užduotis yra virtualių stambių įmonių tinklų kūrimas ir administravimas bei saugumo užtikrinimas“, – sako LDB Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistė Donata Šlekytė.
LDB atliktas darbo rinkos tyrimas atskleidžia ir tebesitęsiančią problemą, kad moksleiviai vis dar linkę rinktis mažiausiai darbingą ateitį garantuojančias specialybes – teisę, vadybą, ekonomiką.
Faktai: IT specialistai
LDB duomenimis, pernai buvo registruota 1,1 tūkst. laisvų darbo vietų IT specialistams
Paklausiausios specialybės iš IT sektoriaus buvo programuotojų
Daugiausiai bedarbių IT specialistų pernai buvo užfiksuota Vilniuje (46,1 proc.), Kaune (23,1 proc. ir Šiauliuose ( 9,1 proc.)
