Tačiau toli gražu ne visi gyventojai, ypač vyresni ar skurdžiau gyvenantys, turi pakankamai pinigų įmokoms už atliktą renovaciją mokėti.
Bet jei neturite pinigų renovacijai, tada jų daugiau mokėsite ir už šildymą. Bent jau taip galvoja konservatorių valdoma Vilniaus miesto savivaldybė.
Apie tokį sprendimą pranešė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas. Beje, visai neseniai jis pagarsėjo tuo, kad už savivaldybės, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigus kabrioletu važinėjosi po Majamį.
„Būsto šildymo kompensacijos. Kartu su grįžtančiais mokiniais, į savivaldybę grįžo ir būsto šildymo kompensacijų prašymų teikimas ateinančiam sezonui. Srautai nėra maži, tad prašome kantrybės, kol pateiksime skaitmenizuotą šio proceso sprendimą.
Ką norėčiau paminėti – balsavusiems prieš daugiabučių renovaciją savo name ir dėl to renovacijai neįvykus, kompensaciją už šildymą nebus suteikiama. Gyvenant kiauram name ir už tai gaunant šildymo kompensaciją, renovacija tikrai gali neatrodyti kaip sprendimas“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė A. Bužinskas.
Šią savaitę Seimas priėmė įstatymą, kuris numato, kad prašant kompensacijos už šildymą bus vertinamas gyventojų turtas.
Taigi, gali būti, kad realiai nepasiturintys gyventojai bent jau Vilniuje neteks galimybės už šildymą mokėti mažiau.
Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, kad Piniginės ir socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, kad daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, privalo dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo).
Jei daugiabučio namo buto savininkas, turintis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą (balsuojant nepritarė), ateinantį šildymo sezoną jam skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, kol bus įgyvendinta daugiabučio renovacija.
„Ši įstatymo nuostata įsigaliojo 2015 m., tačiau praktikoje iki šiol bent Vilniaus mieste nebuvo taikoma. Vilniaus miesto savivaldybė, matydama didelį dėl šildymo kompensacijų besikreipiančių žmonių skaičių ir vertindama tai, jog daugiabučių renovacija galėtų vykti sparčiau, imasi gyventojų skatinimo rinktis būsto atnaujinimą.
Atkreipiame dėmesį, kad valstybė remia mažas pajamas gaunančius asmenis ne tik skirdama kompensacijas už šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidas, bet ir 100 proc. apmokėdama tokiems asmenims tenkančias namo modernizavimo išlaidas. Be to, po renovacijos sąskaitos už šildymą įprastai būna 40–70 proc. mažesnės“, – komentavo savivaldybė.
Papildyta 16:33 val.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškino, kad savivaldybės jau nuo 2012 m. turi teisę neskirti šilumos ir karšto vandens kompensacijų tiems daugiabučių gyventojams, kurie balsavo prieš renovacijos projektą ir dėl to daugiabutis nebuvo atnaujintas.
Esą pirmais metais tokiems asmenims kompensacija mažinama perpus, o antraisiais-trečiaisiais metais iš viso nemokama. Jei daugiabutis, nepaisant asmens balsavimo prieš, vis dėl to atnaujinamas, tuomet balsavusiems prieš, įstatymas nenumato šildymo ir kašto vandens kompensacijos nemokėjimo.
„Valstybės tikslas skatinti gyventojus atnaujinti ekonomiškai neefektyvius daugiabučius, todėl tiems, kuriems priklauso šildymo ir karšto vandens kompensacija, atnaujinus daugiabutį, valstybė 100 proc. dengia kasmėnesines renovacijos paskolos ir palūkanų įmokas.
Tokia palūkanų ir paskolos dalies kompensavimo tvarka galioja tol, kol asmuo turi teisę į šildymo ir karšto vandens kompensaciją“, – komentavo ministerija.
Vilnių valdo besmegeniai.
