Tiems, kas tiki Mėnulio įtaka augalams, verta žinoti, kad kovo 12–14 dienomis – tinkamas metas sėti pomidorus. Šias daržoves sės ir Alytuje gyvenanti Loreta Ažukienė. Ji – pomidorų veislių kolekcininkė. Ir šiais metais moteris sės 56 skirtingų veislių pomidorus.
Valgo iki Kalėdų
Pomidorai – itin vertingos daržovės, tad nieko nuostabaus, kad dideliuose ar mažuose šiltnamiuose juos augina daržininkai mėgėjai. Namuose užaugintų pomidorų kvapas ir skonis išskirtiniai, tad negaila nuo ankstyvo pavasario įdėto triūso. L.Ažukienė žino, kad daug kas priklauso ne tik nuo auginimo sąlygų, bet ir nuo pasirinktos veislės. Todėl augina ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių pomidorus.
„Kasmet auginame keletą daigų ankstyvųjų veislių: ‘Beta’, ‘Betalux’, ‘Agata’. Šie pradeda nokti, kai kiti dar tik vaisius mezga. Visos kitos veislės vidutinio ankstyvumo ir vėlyvos, todėl derliaus užtenka iki pat Kalėdų. Kasmet stengiuosi pasirinkti ir įdomesnių, netradicinių veislių, kurių parduotuvėse nėra. Gaunu jų keisdamasi sėklomis su kitais augintojais“, – sakė pašnekovė. Pasak jos, daug kas baiminasi, kad ne hibridiniai pomidorai bus neatsparūs ligoms, temperatūrų pokyčiams. Tačiau L.Ažukienė įsitikino, kad taip nėra. Svarbiausia – tinkamai laistyti, vėdinti ir laiku genėti. O tai, kad veisliniai pomidorai skanesni nei hibridiniai, įsitikino ne vienas.
Daigina šiltai
Pomidorus moteris sėja kelis kartus, pradeda nuo ankstyviausių veislių. Ji sėja į specialią daigams auginti skirtą žemę, kurią pamaišo su sodo žeme. Nusistovėjusį vandenį L.Ažukienė truputį pašildo, šiek tiek įberia trąšų „Daiga“. Į indelius įbėrusi žemių, palaisto jas šiltu vandeniu su trąšomis. Pasėjusi ir užbėrusi žemes papurškia tuo pačiu pašildytu vandeniu su trąšomis, uždengia plėvele ir padeda šiltai. „Kasdien indelius pravėdinu, o išdygus daigeliams iškeliu į šviesą. Daigų stengiuosi dažnai nelaistyti. Stebiu, kokia temperatūra. Jei saulė ilgiau šviečia, laistau dažniau. Vandens daug nepilu, kad daigai neištįstų. Man labiau patinka, o ir jiems sveikiau, jei užauga žemi ir storais kotais, – aiškino L.Ažukienė. – Kai išleidžia tikruosius lapelius išsodinu į atskirus vazonėlius. Ant kiekvieno vazonėlio priklijuoju popierėlį, ant kurio užrašau veislės pavadinimą, sėjimo ar sodinimo datą. Savo darbų kalendoriuje visa tai taip pat pasižymiu. Turiu kelerių metų duomenis, kuriuos palyginu, žiūriu per kiek laiko sudygo vienos ar kitos sėklos.“
Augina ir tik dėl grožio
L.Ažukienė – profesionali kirpėja. Ne tik pomidorų, bet ir kitų daržovių retesnių veislių kolekcionavimu ir auginimu ji susidomėjo prieš 10 metų. Interneto svetainę loretossodai.lt moteriai padėjo sukurti taip pat daržininkas kolekcininkas. Joje galima pamatyti daugumą Loretos surinktos pomidorų kolekcijos egzempliorių, pasiskaityti apie veisles ir jų auginimo ypatumus. Vien pomidorų veislių ji turi apie 200. „Yra tokių, kurie užaugina vos tris pomidorus, bet kaip neauginsi, pavyzdžiui, vadinamojo „Pūkučio“. Prie jo priėjusi L.Ažukienė jį visada paglosto ir pakalbina.
Pomidorai, kurių vaisiai primena vyrų lyties organą, auginami, aišku, ne dėl formos, o todėl, kad yra labai derlingi ir laikosi iki pat Naujųjų metų. Kasmet atsiranda vietos ir vadinamajai „Princesei“, nes vienoje kekėje būna iki 100 pomidorų. Laikosi jie irgi labai gerai.
Žemę dengia plėvele
Loreta augina pomidorus stikliniame šiltnamyje. Pavasarį, kad greičiau sušiltų žemė, uždengia ją polietileno plėvele. Kai ateina metas šiltnamyje sodinti pomidorus, žemė jame perkasama. „Į duobutes pilu komposto, durpių, viską sumaišau. Į tokį žemių mišinį sodinu pomidorų daigus, juos palaistau, pririšu. Kol naktys šaltos, šiltnamio duris nakčiai būtina uždaryti, vėliau galima laikyti atviras tiek dieną, tiek naktį. Laistyti reikėtų retai, tik kai žemė gerokai pradžiūsta“, – sakė pašnekovė.
Ligos nepuola
Loreta tikino, kad nenaudoja jokių cheminių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemonių. Pasak moters, jei šiltnamis erdvus ir gerai vėdinamas, ligos nepuola. Kasmet ji išbando vis kitų veislių pomidorus. Būna ir taip, kad aprašymas neatitinka to, ką pamato, kai pomidoras ima nokinti vaisius. „Kuo skanesnis ir miltingesnis pomidoras, tuo mažiau jame sėklų, pavyzdžiui, iš trijų rusiškos veislės ‘Medovyj spas’ vaisių gavau tik kelias sėklas. Kas kita, kai prapjauni sultingus pomidorus – sėklų į valias“, – pasakojo moteris.
Kasmet ji augina daug skirtingų rūšių ir veislių pomidorų, tad sodindama ant kiekvieno pomidoro daigo pakabina plastikinę juostelę su pavadinimu, kuri laikosi iki rudens. Pravėrusieji jos šiltnamio duris nustemba: čia noksta ne tik įprasti raudoni, geltoni, bet ir balti, žali, margi ar net melsvi pomidorai.
Nedaigios iškyla
Sėklas moteris renka iš pirmų ir kiek vėliau šiltnamyje sunokusių vaisių. „Parnešusi namo laikau kol pernoksta. Tada išimu sėklas. Dedu į dubenį, užpilu vandeniu ir mirkau keliais valandas, kol plėvelė atsiskiria nuo sėklos. Tada plaunu. Jei plėvelė lieka, vėl merkiu ir dar kartą plaunu. Nedaigios sėklos, kai dar kartą perplaunu, iškyla į vandens paviršių, o daigios nusėda ant dugno. Sėklas išpilu ant popieriaus lapo ar audinio skiautės. Flanelė ar kilpinis rankšluostis netinka, nes džiūdamos sėklos prie jo prilimpa, įsivelia. Išdžiūvusias sėklas perrenku, išmetu nesubrendusias“, – pasakojo kolekcininkė.
Moteris sėklas ruošia itin kruopščiai, todėl dar negirdėjo priekaištų, kad jos buvo nedaigios.