Vilnietis Kęstas portalui tv3.lt pasakojo daugiau kaip prieš 10 metų įsigijęs naują butą sostinėje. Jis sakė nesukęs galvos dėl būsto draudimo, kol vieną dieną gavo grėsmingą laišką iš banko.
„Visada paskolą mokėjau laiku, tiksliau, bankas visada nuskaičiuodavo jas nuo sąskaitos. Regis, jokių problemų nebuvo, bet tas laiškas tikrai nustebino. Bankas tiesiog pranešė, kad jeigu butas nebus apdraustas, bankas taikys 20 eurų mėnesinį mokestį „už neapdrausto įkeisto turto administravimą“, – stebėjosi pašnekovas.
Jis pripažino esąs pats kaltas, kad pamiršo apdrausti butą. Vis dėlto gavęs banko laišką suskubo tai padaryti.
„Už 240 eurų per metus galima keturis butus apdrausti. Toks įspūdis, kad bankas iš oro nustatė tariamos paslaugos kainą, kad tik kuo daugiau žmonių pirktų draudimo paslaugas“, – piktinosi Kęstas, pridūręs, kad už metinį buto draudimo polisą sumokėjo 50 eurų.
SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė paaiškino, kad bankui įkeičiamo turto (būsto) draudimas būsto paskolos laikotarpiu yra privalomas – tai yra nustatyta kredito sutartyje.
„Įkeičiamas turtas draudžiamas norint užsitikrinti, kad įvykus nelaimei (gaisrui, vandentiekio avarijai, kt.), kurios metu sugadinamas ar sunaikinamas turtas, pakaktų lėšų ir patirtiems nuostoliams padengti, ir kreditui grąžinti. Draudimo bendrovę būsto paskolos gavėjas pasirenka pats, o grąžinęs paskolą gali nuspręsti, ar toliau drausti būstą“, – komentavo banko atstovė.
Jos teigimu, kai klientas nesilaiko šio įsipareigojimo bankas gali taikyti 20 eurų dydžio neapdrausto įkeisto turto administravimo mokestį. Mokestis pradedamas taikyti, jei klientas po banko jam išsiųsto priminimo per nurodytą terminą nepateikia įkeisto turto draudimo poliso, ir yra nuskaičiuojamas kas mėnesį.
Šis mokestis yra skiriamas padengti banko patiriamas papildomas sąnaudas, susijusias su neapdrausto įkeisto turto administravimu, įskaitant ir turto apdraudimą banko pasirinktoje draudimo bendrovėje.
„Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas paaiškino, kad kraštutiniu atveju bankas gali pats apdrausti turtą ir sąskaitą pateikti klientui, bet kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai.
„Toks įpareigojimas klientams kyla iš Su nekilnojamu turtu susijusio kredito įstatymo. Jame pabrėžiama, kad kredito gavėjas, sudarydamas kredito sutartį, pagal kurią įkeičiamas neknojamasis turtas, privalo šį turtą apdrausti. Draudimo sutartį klientai gali sudaryti bet kurioje draudimo bendrovėje, kuri suteikia pakankamas draudimo apsaugas įkeičiamam turtui.
Bankai, siekdami klientams priminti šią pareigą, naudoja įvairias priemones, kurios padeda tinkamai vykdyti įstatymų nuostatas“, – nurodė banko atstovas.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje šalies gyventojams buvo suteikta būsto paskolų už daugiau nei 7,76 mlrd. eurų. Nuo 2016 m. pabaigos ši suma išaugo daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
