Jauni, energingi, tačiau nepastovūs ir nežinantys, ko nori. Taip trumpai būtų galima apibūdinti jaunuolius, belaukiančius išsvajotosios darbo vietos.
Rugpjūčio mėnesį nedarbo lygį kilstelėjo neseniai universitetų ar kolegijų duris užvėrę jaunuoliai. Nedarbas Lietuvoje šio mėnesio pradžioje siekė 8,8 proc., t. y. 0,2 proc. daugiau negu liepą. Vieni jaunimo nedarbą prilygina stichinei nelaimei, kiti skuba tik išsilavinimą įgijusius jaunuolius priskirti prie prarastosios kartos. Mūsų redakcija kalbino specialistes, kurių patarimai galbūt padės greičiau susirasti taip ieškomą ir geidžiamą darbo vietą.
Galvoti iš anksto
Pasak Lietuvos darbo biržos vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės, absolventai darbo paieškai turi ruoštis iš anksto.
„Ieškant darbo ypač svarbi yra motyvacija, kantrybė ir nusiteikimas, kad iš karto karjera nesukuriama“, – pasakojo ji. M. Jankauskienės teigimu, dažnai vien teorinių žinių jau nepakanka – išsilavinęs jaunas darbuotojas turi būti patrauklus kaip asmenybė: svarbu jo erudicija, bendruomeniškumas, emocinis intelektas, gebėjimas atlikti kompleksines užduotis ir bendrauti.
„Idealu, kai dar studijuodamas jaunuolis aktyviai domisi savo profesija, ieško galimybių padirbėti ar atlikti praktiką“, – kalbėjo M. Jankauskienė. Pasak jos, tai gali būti įvairi studentų veikla, savanorystė, mainų bei darbo programos ir kita visuomeninė veikla. Studijų metais ji padeda įgyti patirties.
Nemoka prisistatyti
Reikėtų nepamiršti, kad darbdaviui įgyta patirtis ir profesinės žinios atsiskleidžia greičiau nei asmeninės savybės. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl absolventai turi tam skirti daug dėmesio. „Darbo ieškantiems jaunuoliams įsidarbinti dažnai trukdo nesugebėjimas prisistatyti arba atkaklumo trūkumas“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo M. Jankauskienė.
Jaunimo darbo centrų specialistų teigimu, jaunimas, turintis aukštąjį išsilavinimą, iš tiesų yra motyvuotas ieškoti darbo. Kartais mažesnę motyvaciją gali turėti tie absolventai, kurie galbūt pasirinko nepatinkančią specialybę – sėdi ne savo rogėse. Yra ir jaunuolių, kurių specialybė darbo rinkoje nėra paklausi, tačiau jie pasiryžę ieškoti darbo tik pagal specialybę.
„Tai rodo jauno žmogaus užsispyrimą ir nelankstumą, taip pat jie galbūt nepakankamai gerai įvertina savo galimybes“, – kalbėjo M. Jankauskienė. Kartais prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos svarbiau nei rodyti savo nepagrįstus lūkesčius – įgyta darbo patirtis kitoje veikloje gali paspartinti įsidarbinimą pagal įgytą išsilavinimą.
Konkretumo trūkumas
Personalo paieškos ir atrankos įmonės „PeopleLink“ vadovaujančioji partnerė Jurgita Lemešiūtė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad nemažai studentų ieškodami darbo nežino, ko nori.
„Tai ypač būdinga socialinių mokslų studentams, – leidiniui teigė J. Lemešiūtė. – Pavyzdžiui, vadyba gali būti tiek rinkodara, tiek administracinė veikla.“ Pasak jos, būtent dėl plataus įgyto išsilavinimo absolventams tampa sunku įvertinti savo stipriąsias kompetencijas.
„Darbdavys nori apčiuopiamesnių rezultatų“, – tvirtino specialistė. Tikslingumo trūkumas taip pat gali pasireikšti ir tuo, kad jaunuoliai siunčia savo gyvenimo aprašymus į visas įmanomas pozicijas. „Todėl ne visada spėjama pasiruošti kiekvienam susitikimui ir pats pokalbis nebūna konkretus. Tad darbdaviui nesukuriamas stiprus įspūdis“, – kalbėjo „PeopleLink“ vadovaujančioji partnerė.
Mažai aktyvūs
Kryptingo darbo ieškojimo tarp absolventų pasigenda ir kita savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinta pašnekovė – darbuotojų paieškos ir atrankos įmonės „Simplika“ personalo atrankų konsultantė Ramunė Serafinaitė.
Jos teigimu, dažnai jaunuoliai apskritai nebūna aktyvūs ieškodami darbo. Tai reiškia, kad gavę diplomą jie užsiregistruoja į darbo biržą ir laukia išsvajotos darbo vietos.
„Norint gauti trokštamą darbą, reikia įdėti daug pastangų“, – leidiniui teigė R. Serafinaitė.
Prasilenkiantys lūkesčiai
Gairės, vedančios išsvajoto darbo link, atrodo gana aiškios. Pirma, išsiaiškinti, ko iš tiesų norima. Vėliau – įdėti pakankamai pastangų. Tačiau, rodos, ir tokiuose paprastuose patarimuose galima laisvai pasiklysti. Ką reiškia „pakankamai pastangų“? Kaip sužinoti, ko iš tiesų noriu?
J. Lemešiūtė šiuo atveju pastebi, kad dažnai darbdavių lūkesčiai prasilenkia su potencialių darbuotojų lūkesčiais.
„Absolventai dažnai mano, kad yra pasiruošę darbo rinkai, ir ne visada nori susitaikyti su praktikos statusu“, – kalbėjo „PeopleLink“ vadovaujančioji partnerė. O darbdaviai, pasak jos, į šviežiai iškeptą darbo rinkoje žmogų žiūri kaip į studentą ir mano, kad į jį investuos ir turės jį mokyti.
„Dėl to darbdaviai nelinkę mokėti didelio atlyginimo ir suteikti didelės atsakomybės tik studijas baigusiam jaunuoliui“, – teigė J. Lemešiūtė.
Šiuo atveju specialistė pataria kalbėtis tarpusavyje ir pirmaisiais darbo mėnesiais būti lankstesniems.
„Galima susitarti, kad pasiekus tam tikrų rezultatų per pirmuosius darbo mėnesius atlyginimas taip pat pradėtų augti“, – sakė ji.
Svarbiausia – patirtis
Šio skyrelio tikslas tikrai nėra neigti išsilavinimo naudą, tačiau savaitraščio kalbintos specialistės primena, kad įgyta darbo patirtis – taip pat svarbus veiksnys, padedantis lengviau susirasti darbą. Dažnai klausiama, kaip aš galiu susirasti darbą, jeigu visi darbdaviai į jį priima tik turinčius patirties?
Ir šiuo atveju atsakymas yra. J. Lemešiūtė tokiems absolventams pirmiausia pataria rinktis kad ir nelabai patrauklius iš pirmo žvilgsnio darbus.
„Tai gali būti visokie skambinėjimai, duomenų apdorojimo darbai, – vardijo „PeopleLink“ vadovaujančioji partnerė. – Tokius darbus siūlančios įmonės lengvai priima jaunuolius, kurie dar yra studentai.“ Specialistė pastebi, kad dažnai jaunuoliai vengia tokių darbų, nes jie gana nuobodūs arba neatitinka jų išsilavinimo. „Vis dėlto bet kokia darbo patirtis verslo aplinkoje yra naudinga, – tvirtino J. Lemešiūtė. – Jaunuolis gali susipažinti su verslo procesais, dokumentų tipais, praplėsti kontaktus ir pan.“ Karjeros pradžioje patariama dalį savo interesų laikinai pamiršti.
Nepamirškite ir tvarkingo gyvenimo aprašymo
Neką mažesnių iššūkių sukelia gyvenimo aprašymas. Iššūkiai yra dvejopi: susiję tiek su gyvenimo aprašymo turiniu, tiek su jo adresatų sąrašo sudarymu.
„Privalu paruošti tvarkingą gyvenimo aprašymą“, – leidiniui teigė J. Lemešiūtė.
Apibendrindama R. Serafinaitė dar kartą skatino absolventus būti aktyvesnius ieškant darbo ir nelaukti tik darbo biržos pasiūlymų. „Patariu nepasikliauti tik darbo birža ir darbo paieškos portalais, – pritarė J. Lemešiūtė. – Tikrai yra ir įmonių puslapiai, kurie skelbia įvairias įsidarbinimo galimybes.“
Giedrė Sankauskaitė
