„Dėl daugiamečių pievų ir ganyklų vakar gana intensyviai tarėmės su Europos Komisija ir gavome pažadą padėti spręsti (šį klausimą – BNS). Tikimės rezultato artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas.
Jis antradienį Briuselyje susitiko su Bendrijos žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Vojčekovskiu).
Ministro teigimu, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas susijęs su išmokų administravimu, o už šią problemą atsakomybę turi prisiimti ir 2017–2018 metais dirbę žemės ūkio ministrai.
„Mes kalbame apie pievas, kurios kažkada buvo deklaruotos ir už jas taip pat buvo gauta žalinimo išmoka. Tai yra ne gamtinis, ne fizinis, gal nelabai ir teisinis, o labiau per išmokų administravimo prizmę (susijęs – BNS) instrumentas“, – teigė K. Navickas.
„Mes matome bėdą ir sutinkame su ūkininkais, kad 2017–2018 metais tų pievų referenciniai dydžiai išaugo. Vadinasi, priemonės buvo tiek populiarios, kad ūkininkai jas deklaravo. (...) Klausimas esminis – kur yra 2017–2018 metų ministrai, kurie arba kurių politinės partijos šiandien turi daug patarimų, nes atsukti laiką atgal yra gerokai sunkiau ir sudėtingiau negu tą buvo galima padaryti iš karto“, – kalbėjo ministras.
Ūkininkai Lietuvoje piktinasi reikalavimu kai kuriose ariamose žemėse pasėti pievas ir jų nebenaudoti kitiems ūkiniams tikslams. Jų teigimu, šis klausimas yra itin aktualus ir kelia daug iššūkių, nes greitai prasidės sėja.
Problema dėl pievų atkūrimo susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.
Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.
