Pasak G. Nausėdos, Azerbaidžano, kuris yra viena svarbiausių jungiamųjų grandžių tarp Europos ir Azijos, vaidmuo globalioje rinkoje stiprėja ir tai daro šią valstybę Lietuvai patrauklia partnere prekybai, plėtoti verslą.
Lietuva, šalies vadovo teigimu, Azerbaidžanui gali būti įdomi aukštųjų technologijų, IT, maisto pramonės, logistikos, atsinaujinančios energetikos srityse.
„Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti verslo partneriams iš Azerbaidžano: turime septynias laisvąsias ekonomikos zonas, vieną geriausiai Europoje išvystytų skaitmeninių infrastruktūrų, pažangų transporto ir logistikos sektorių, didelės krovos neužšąlantį Klaipėdos uostą, puikiai išsilavinusią darbo jėgą, ypač platų ir diversifikuotą žemės ūkio sektorių“, – Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume sakė G. Nausėda.
G. Nausėda trečiadienį kartu su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu atidarė forumą Baku, jame taip pat dalyvauja 15-os Lietuvos verslo įmonių ir verslo struktūrų delegacija.
Lietuvos ir Azerbaidžano atstovai pasirašė septynis bendradarbiavimo memorandumus prekybos, technologijų, skaitmenizavimo, transporto ir logistikos, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo srityse. G. Nausėda taip pat pakvietė Azerbaidžano verslo delegaciją atvykti į Lietuvą.
Azerbaidžanas – svarbus ES partneris atsiribojant nuo Rusijos resursų
Azerbaidžanas turėtų tapti svarbiu Europos Sąjungos partneriu bendrijai siekiant atsiriboti nuo Rusijos energetinių resursų, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Trečiadienį Baku vykusiame susitikime su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu G. Nausėda sako aptaręs situaciją, susijusią su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, saugumo padėtį regione.
„Savaime suprantama, kad šis karas kelia tam tikrų iššūkių ir Kaukazo regionui. Štai kodėl saugumo situacija yra tas objektas, kuriam turime skirti daugiau dėmesio. Ir čia aš ypatingai tikiu tuo potencialu, kurį turime bendradarbiaujant Europos Sąjungai su Azerbaidžanu“, – po susitikimo išplatintame vaizdo įraše kalbėjo G. Nausėda.
Jis priminė, kad šiuo metu rengiama ES sutartis su valstybe apims kelias sritis, tarp jų – ir Lietuvai bei Bendrijai svarbią energetiką, ieškant alternatyvų Rusijos energetiniams ištekliams.
„Azerbaidžanas yra svarbi šio plano dalis“, – sakė šalies vadovas.
ES šiuo metu tariasi dėl šeštojo sankcijų paketo, apimančio ir Rusijos naftos importo draudimą. Tačiau derybos stringa dėl Vengrijos užsispyrimo sakant, kad šalis neparems embargo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šių resursų.
Spaudimą ES didina Maskvai tęsiant vasario pabaigoje pradėtą kruviną invaziją į Ukrainą.
G. Nausėda su I. Alijevu taip pat teigė aptaręs Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalius santykius.
„Tie santykiai buvo šiek tiek apmirę, mes šiek tiek nutolome vieni nuo kitų ir aš manau, kad mums reikia vėl atšviežinti tą įdirbį, kurį turėjome praeityje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis priminė dar 2007-aisiais tuometinio prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą bendrą deklaraciją dėl strateginės partnerystės su Azerbaidžanu. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad su juo atvykusi delegacija šįkart pasirašė susitarimus transporto, švietimo, smulkių ir vidutinių įmonių veiklos srityse.
„Labai tikiuosi, kad tai taps gera įžanga į konkrečias bendradarbiavimo formas tarp mūsų verslininkų (...). Norisi, kad nuo politinių deklaracijų pereitumėme prie konkrečių darbų“, – kalbėjo jis.
Prezidentas taip pat sakė turintis viltį, kad Lietuvos aukštosios mokyklos įstaigos puoselės santykius su Azerbaidžano universitetais „ypatingai siekiant diplomų pripažinimo, dvigubų programų“.
„Labai tikiuosi, kad mūsų verslo misijos sėkmę lydės ir atitinkamos verslo misijos Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis sako pakvietęs Azerbaidžano verslo delegaciją bei šalies lyderį apsilankyti Lietuvoje.
„Pakviečiau Azerbaidžano delegaciją atvykti į Lietuvą, kaip ir pakviečiau prezidentą su jo žmona atvykti į Lietuvą susipažinti su ta didžiule pažanga, kurią Lietuva padarė nuo paskutinio jo vizito, o jis buvo, nei daug, nei mažai – 2013-aisiais metais“, – sakė G. Nausėda.
Ketvirtadienį G. Nausėda vyks oficialaus vizito į Armėniją, kuri neturi oficialių diplomatinių santykių su kaimyniniu Azerbaidžanu dėl tris dešimtmečius tebesitęsiančio Kalnų Karabacho konflikto.
Šis konfliktas kilo po to, kai 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tuomet žuvo per 30 tūkst. žmonių, dar per 6,5 tūkst. aukų pareikalavo naujausias, 2020-ųjų rudenį kilęs šešių savaičių Armėnijos ir Azerbaidžano karas, pasibaigęs paliaubų susitarimu tarpininkaujant Rusijai.
Pagal susitarimą Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų, o Maskva dislokavo regione taikos palaikymo kontingentą.
