Nors duomenys rodo teigiamas tendencijas dėl atsirandančių naujų darbo vietų, Darbo biržos Išteklių skyriaus vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės nuomone, nereikia stebėtis, kad darbo pasiūlymų sparčiai daugėja, tačiau bedarbių skaičius mąžta tik po truputį.
„Galbūt neįvardinčiau to kaip paradoksu, nes darbdavių poreikis buvo fiksuojamas kvalifikuotiems darbuotojams ir, visų pirma, paslaugų sektoriui. Ir ko gero reikėtų paminėti, kad dauguma darbo pasiūlymų vietų vis dėlto fiksuojama didžiuosiuose miestuose: tiek sostinėje, tiek Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžy“, - sakė D. Liugienė.
Nėra pasirengę
Kalbant apie Lietuvos darbo rinką, pašnekovės teigimu, reikėtų minėti struktūrines nedarbo problemas. D. Liugienės nuomone, registruoti Darbo biržoje darbo ieškantys asmenys nėra šiuo metu galbūt pasirengę užimti laisvų, darbo vietų, kurios yra siūlomos darbdavių.
„Yra regioniniai skirtumai. Sakykime, jeigu Ignalinoje turime registruotą bedarbių skaičių apie 19 proc., Alytuje šitas procentas taip siekia 19. Tuo tarpu mažiausiai bedarbių turime Trakuose – 7 proc., Kretingoje. Kalbant apie didžiuosius miestus, Panevėžyje – 11 proc., tuo tarpu Vilniuje – tik 7 proc. bedarbių“, - Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ teigė pašnekovė.
Profesinis parengimas - nedomina
Dažniausiai ieškoma prekybos sferos darbuotojų, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, virėjų. Paklausiausi, nors jų ir parengiama daug, išlieka pardavimo vadybininkai, 2013 m. daugiau buvo ieškoma statybinės profesijos specialistų, administracijos sektoriuje taip pat buvo pakankamai lengvai įdarbinami asmenys. Kaip žinia, ir IT sektoriaus specialistai Lietuvoje yra gana greitai įdarbinami.
„Sunkiausia yra tiems, kurie darbo rinkoje turi nepaklausias klalifikacijas arba išvis jų neturi“, - pridūrė moteris.
„Apie 40 proc. Darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų, deja, neturi jokio profesinio pasirengimo ir gali dirbti tik žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotą darbą“, - su situacija supažindino pašnekovė.
Su nedarbu susiduria ir jauni asmenys, baigę profesinio parengimo mokyklas, kolegijas ir aukštąsias mokyklas, įgiję humanitarinės pakraipos išsilavinimą.
„Profesinis rengimas nevisada tenkina darbdavius“, - patikino specialistė.
Vadinasi, tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad norint greičiau susirasti darbą rinkoje, reikia arba persikvalifikuoti, arba pakeisti gyvenamąją vietą į demografiškai palankesnę.
Situacija turėtų gerėti
Laisvų darbo vietų augimas yra nulemtas ne tik darbo vietų atsiradimu, bet ir darbuotojų kaita, kuri yra pakankamai ryški. Darbuotojai kelia sąlygas darbui dėl atlyginimo, darbo kokybė nėra paskutinėje vietoje
40 metų - toks šiuo metu vidutinis bedarbių amžius Lietuvoje, kuris sudaro 25 proc. vyresnio amžiaus asmenų, kuriems sunku grįžti į darbo rinką, jei iš jos „iškrito“.
Normalus nedarbo lygis Lietuvoje būtų apie 5-6 proc, o 2013 m. buvo įregistruota 203 500 bedarbių, t.y, 11 proc. darbingų šalies gyventojų. Visgi D. Liugienės teigimu, šių metų darbingumo tendencijos – teigiamos.
„Šiais metais, kaip ir 2013 m., nedarbas šalyje taip pat turėtų mažėti“, - teigiamomis tendencijomis dalijosi pašnekovė.
