2012 m. gegužės 1 d. atverčiamas naujas puslapis Lietuvos eismo valdymo istorijoje – šią dieną įsigalios naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios skirtos naujai įrengiamiems šviesoforams.
Taisykles Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu parengė Transporto ir kelių tyrimo institutas, jas patvirtino susisiekimo ministras. Taisyklėms įsigaliojus, nustos galioti Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ (toliau LST 1405), kuris rengtas dar 1994 metais pagal analogišką Rusijos valstybinį standartą GOST, kuriame iš esmės dėmesys skirtas šviesoforų tipams ir įrengimo vietoms, bet nebuvo daugelio esminių eismo saugumo reikalavimų.
Taisyklės parengtos visiškai nauju pagrindu – remiantis Vokietijos šviesoforų įrengimo norminiu dokumentu „Richtlinien für Lichtsignalanlagen RiLSA 2010“, kurį sudarė Vokietijos Kelių ir transporto tyrimo asociacijos specialistai. Naujos lietuviškos Taisyklės perėmė daugelį esminių saugaus eismo kriterijų, kuriuos Vakarų Europa turi jau daugelį dešimtmečių. Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės pagaliau nutraukia seną sovietinio tipo šviesoforų įrengimo tvarką ir pereina prie šiuolaikinės europinės eismo reguliavimo praktikos.
Senajame LST 1405 buvo numatytos net trys skirtingos transporto šviesoforų signalų sekos, tad vairuotojai skirtingose sankryžose galėjo pamatyti skirtingai veikiančius šviesoforus. Naujosios Taisyklės numato vieną šviesoforų signalų sekos variantą: raudonas – raudonas ir geltonas kartu – žalias – geltonas. Raudono ir geltono (kartu) signalų trukmė paprastai bus 1 s ir negalės viršyti 2 s. Geltono signalo, kai jis įjungiamas pereinant iš žalio signalo į raudoną, trukmė priklausys nuo leistinojo greičio ir bus 3 – 5 s.
Senajame LST 1405 šių signalų trukmės nebuvo nurodytos, todėl šviesoforų programuotojai skirtingose sankryžose galėdavo numatyti skirtingas šių signalų trukmes – kai kuriose sankryžose geltono signalo, kai jis įjungiamas pereinant iš žalio signalo į raudoną, trukmė ir dabar siekia tik 2 s – o tai neigiamai atsiliepia eismo saugumui. LST 1405 taip pat neribojo maksimalaus leistino greičio prieš šviesoforu reguliuojamas sankryžas. Naujosios Taisyklės nurodo: jeigu sankryžoje įrengiamas šviesoforas, leistinasis greitis tame ruože turi būti ne didesnis kaip 70 km/h.
Naujose Taisyklėse numatytas žymiai saugesnis transporto priemonių posūkių reguliavimas. Iki šiol buvo įprasta, kad posūkį atskirai reguliuodavo papildoma šviesoforo sekcija, kuri, nepriklausomai nuo pagrindinio šviesoforo signalų, drausdavo arba leisdavo posūkį.
Šis sovietinio palikimo posūkių reguliavimas ypač nesaugus – nes tamsoje, esant blogam orui arba esant ypač ryškiam pagrindinio šviesoforo žaliam signalui vairuotojai gali nepastebėti nešviečiančios (juodos) papildomos sekcijos prie šviečiančio žalio signalo ir atlikti nesaugų posūkio manevrą. O vairuotojams ne iš buvusios SSRS teritorijos toks eismo reguliavimas išvis nesuprantamas – degant žaliam šviesoforo signalui, bet nedegant papildomai sekcijai, užsieniečiai vis tiek atlieka posūkio manevrą: „Juk dega žalias signalas! O raudono signalo su rodykle nėra!“.
Senajame standarte LST 1405 kaip alternatyva papildomoms sekcijoms buvo numatyti atskiri posūkių šviesoforai su rodyklėmis, bet jų įrengimas buvo apsunkintas nepagrįstais techniniais reikalavimais (pagal rusišką GOST) ir praktikoje buvo beveik neįmanoma juos įrengti, todėl beveik visur buvo naudojamos papildomos sekcijos. Įsigaliojus Taisyklėms, atskirai reguliuojamiems kairiajam ir dešiniajam posūkiams naujai įrengiamose sankryžose bus įrengiami atskiri šviesoforai su rodyklėmis: dega žalia rodyklė – posūkis leidžiamas, dega raudonas signalas su juoda rodykle – posūkis draudžiamas. Estija ir šioje srityje aplenkė Lietuvą, nes, pasinaudojusi Skandinavijos šalių patirtimi, šiuos Europoje įprastus šviesoforus įrengia jau seniai, o Talinas su vakarietišku šviesoforų išdėstymu yra nepalyginamai pranašesnis už Vilnių.
Naujose Taisyklėse papildoma šviesoforo sekcija skirta papildomam dešiniojo posūkio reguliavimui, t.y. ji skirta tam, kad į dešinę būtų leidžiama sukti ne tik visą pagrindinio šviesoforo žalio signalo laiką, bet ir kurį laiką papildomai – užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Derinys, kai dega žalias pagrindinio šviesoforo signalas, o papildomos sekcijos signalas yra išjungtas, nebus naudojamas.
Eismo reguliavimo praktikoje yra ypač svarbus pėsčiųjų eismas. LST 1405 pėstiesiems tam tikrais atvejais draudė įrengti pėsčiųjų šviesoforus ir nurodė pėstiesiems įrengti transporto (!) šviesoforus. Daugelyje Vilniaus vietų pėstieji, eidami per gatvę, vadovaujasi atskirais trijų spalvų šviesoforais, kurie nenumatyti kelių eismo taisyklėse. Naujosios šviesoforų Taisyklės pėstiesiems numato įrengti pasaulyje įprastus dviejų sekcijų pėsčiųjų šviesoforus su pėsčiųjų simboliais, kad pėstieji aiškiai matytų jiems skirtus signalus, o vairuotojai jų nepainiotų su transporto šviesoforų signalais.
Atskiri šviesoforai pėstiesiems ir transportui yra ypač svarbūs ir dėl valdymo režimo. Pagal Taisykles, pėsčiųjų šviesoforo žalias signalas turi būti įjungiamas 1-2 s anksčiau nei sukančioms transporto priemonėms, kad pėstieji pėsčiųjų perėją pasiektų prieš pradedant sukti transporto priemonėms. Taip pėstieji įgauna pirmumo teisę ir jų eismas transporto priemonėms nebūna netikėtas. Pagal senąjį LST 1405 pėstiesiems įrengus transporto šviesoforus, tiek transportas, tiek pėstieji pajuda vienu metu, pėstiesiems nesuteikiama pirmenybė, o transporto priemonėms pėsčiųjų eismas gali būti netikėtas.
Ypatingai didelis pavojus pėstiesiems kyla, kai pėsčiųjų perėją kerta dviem eismo juostomis sukančios transporto priemonės. Viena transporto priemonė gali užstoti pėsčiąjį ir gretima eismo juosta sukantis vairuotojas gali jo nepastebėti. Tokio eismo reguliavimo nedraudė LST 1405, bet naujosios Taisyklės nurodo, kad leidžiant posūkį iš dviejų ar daugiau eismo juostų, pėstiesiems tuo metu turi degti raudonas pėsčiojo šviesoforo signalas.
Naujosios taisyklės rekomenduoja pėsčiųjų šviesoforus įrengti ties perėjos ašimi, kad tolygiai pasiskirstytų skirtingomis kryptimis einantys pėstieji. Be to, platesnėse perėjose taip yra patogiau paspausti signalo iškvietimo mygtuką.
Ne ką mažesnė eismo problema – ties raudonu šviesoforo signalu įrengta lentelė su žalia rodykle. Nors degant raudonam signalui pagal lentelę su žalia rodykle į dešinę sukantys vairuotojai turi praleisti kitus eismo dalyvius, dažnai vairuotojai to nepaiso ir neretai sukeliamos avarinės situacijos ar bent nepatogumai pagal žalią signalą judantiems eismo dalyviams. Visoje Europoje, išskyrus Vokietiją, nėra tokių lentelių. Bet ir Vokietijoje jos įrengtos tik mažoje dalyje sankryžų (palyginimui – 1,35 mln. gyventojų ir apie 1100 šviesoforais reguliuojamų sankryžų turinčiame Miunchene įrengta tik maždaug 70 lentelių), ir tai – tik atidžiai įvertinus eismo sąlygas.
Rengiant Taisykles atsižvelgta į Vokietijos patirtį šioje srityje ir lenteles su žaliomis rodyklėmis bus draudžiama įrengti ten, kur, pvz., priešpriešiniam eismui numatytas kairysis posūkis su žalia rodykle; šviesoforas įrengtas dėl pėsčiųjų, ypač dėl moksleivių saugumo; posūkis į dešinę leidžiamas iš dviejų ar daugiau eismo juostų. Be to, lentelė su žalia rodykle galės būti įrengta tik tuomet, jei į dešinę sukančiam vairuotojui matomumas užtikrinamas sustojus prie „Stop“ linijos, nes priešingu atveju per raudoną signalą sukantis vairuotojas turės kirsti „Stop“ liniją, kad privažiuotų sankryžą, o ten jis gali trukdyti ar sukelti pavojų transporto priemonėms, pėstiesiems, dviratininkams, judantiems pagal žalią šviesoforo signalą. Užmiestyje esančiose sankryžose lentelė su žalia rodykle draudžiama.
Pagal senąjį LST 1405 buvo leidžiama įrengti tokias sankryžas, kuriose iš tos pačios eismo juostos buvo leidžiama važiuoti, pvz., tiesiai ir į kairę, bet važiavimui tiesiai buvo numatytas skirtingas laikas nei posūkiui į kairę. Tokiu atveju tiesiai važiuoti norintis vairuotojas turėdavo laukti, kol užsidegs žalia rodyklė į kairę, jei prieš jį stovėdavo žalio signalo į kairę laukiantis vairuotojas. Nuo šiol naujosios Taisyklės nurodo, kad skirtingos eismo kryptys turi judėti vienu metu, jei jos naudojasi bendromis eismo juostomis. Skirtingos eismo kryptys skirtingu metu (skirtingomis fazėmis) gali judėti tik tuomet, jei jos turi atskiras, joms skirtas, eismo juostas.
Keičiasi ir šviesoforų išdėstymas naujai įrengiamose sankryžose. Pagal Taisykles, įgyvendinant daugelio Europos šalių patirtį, visi būtini šviesoforai įrengiami prieš sankryžą – dešinėje ir kairėje kelio pusėse bei virš važiuojamosios dalies. Šviesoforai virš važiuojamosios dalies yra svarbūs, kai skirtingoms eismo kryptims dega skirtingų šviesoforų signalai – taip vairuotojui lengviau orientuotis, kuris šviesoforas reguliuoja jo važiavimo kryptį.
Taisyklėse nėra reikalavimo šviesoforus dubliuoti už sankryžos, tačiau nurodoma, kad dėl geresnio matomumo, ypač pirmiems prie „Stop“ linijos stovintiems vairuotojams, šviesoforus tikslinga pasukti į vairuotojus iki 30 laipsnių kampu. Kai šviesoforai išdėstomi tik prieš sankryžą, tai drausmina vairuotojus, nes jie turi sustoti prie „Stop“ linijos, kad matytų šviesoforų signalus. Taip išvengiama „Stop“ linijos ignoravimo, užvažiavimų ant pėsčiųjų perėjų ir priešlaikinių įvažiavimų į sankryžą. Be to, kai šviesoforai nedubliuojami už sankryžos, vairuotojas nemato ne jam skirtų, skersine kryptimi judančių transporto priemonių šviesoforų signalų.
LST 1405 daugeliu atvejų numatė įrengti 300 mm skersmens šviesoforus. Nuo šiol Lietuvos gatvėse bus įrengiami 200 mm skersmens šviesoforai, kas yra įprasta Vakarų Europoje. Šiuolaikiniai šviesoforai yra gaminami su šviesos diodų matricomis, tad šviečia ypač ryškiai, yra gerai matomi iš tolo, todėl daugeliu atvejų nebėra būtinybės naudoti 300 mm skersmens šviesoforus, kurie tam tikrais atvejais gali netgi akinti vairuotojus.
Tiesa, užmiestyje, dėl didesnio greičio, arba esant blogam matomumui Taisyklės rekomenduoja naudoti 300 mm skersmens šviesoforus, bet tai yra vertinama kiekvienu atskiru atveju atsižvelgus į vietines sąlygas. Šviesoforų matomumui pagerinti, ypač kai yra ryškus fonas (virš važiuojamosios dalies), rekomenduojama naudoti baltus skydus su juodais kraštais, kurie koncentruoja dėmesį į šviečiančius šviesoforo signalus. Tokie skydai, pasinaudojus vokiečių patirtimi, jau seniai naudojami Klaipėdos, Palangos miestuose.
Naujovė ir ta, kad nuo šiol Lietuvoje bus standartizuoti šviesoforų signalų simboliai. Senajame LST 1405 nebuvo nurodyti rodyklių, pėsčiųjų ir dviračių simbolių matmenys. Naujosios Taisyklės nurodo tikslius matmenis, tad iki šiol vyravusi simbolių įvairovė turi palaipsniui išnykti. Juodos krypčių rodyklės raudoname ir geltoname šviesoforų signaluose bus ypač storo kontūro, o tai garantuoja gerą krypties šviesoforų draudžiamų signalų matomumą. Taisyklėse taip pat nurodyti tikslūs pėsčiųjų ir dviratininkų šviesoforų simbolių matmenys.
Susisiekimo ministerijos patvirtintos naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės – didelis, principingas ir drąsus žingsnis į priekį eismo valdymo srityje. Priešingai nei LST 1405, kuris buvo mokamas, Taisyklės yra viešai prieinamos – jas galima parsisiųsti per šią nuorodą http://www3.lrs.lt/pls/inter /dokpaieska.showdoc_l?p_id=418375 . Tikėkimės, kad naujosios Taisyklės į Lietuvos kelius ir gatves įneš daugiau vakarietiško eismo saugumo ir prisidės prie avaringumo keliuose mažinimo.
