Per 2015 metus vidutines pajamas uždirbančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas Vilniuje padidėjo 0,4 kv. m ir buvo 29,6 kv m. – kiek didesnis negu Rygos gyventojų, kur įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 3,3 kv. m iki 27,9 kv. metro.
„Pernai vidutinis darbo užmokestis didėjo visose trijose Baltijos šalyse, o naujų būstų kainos kito nevienodai. Taline naujos statybos būsto kainos didėjo sparčiau negu realusis darbo užmokestis, Vilniuje naujas būstas brango lėčiau. Rygoje naujos statybos būsto kainos netgi sumažėjo, nors vidutinis darbo užmokestis didėjo”, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Nepaisant sumažėjusių galimybų ir to, jog atotrūkis menksta, Talino gyventojai vis dar įperka didžiausią naujos statybos būsto plotą (35,7 kv. m). Per praėjusius metus Talino gyventojo įperkamas naujos statybos būsto plotas susitraukė 0,9 kv. metro.
Didžiausią senos statybos būstą įperka latviai
Senos statybos būstų kaina per 2015 m. didėjo visų Baltijos šalių sostinėse, bet lėčiau negu vidutinis darbo užmokestis. Didžiausią senos statybos plotą ir toliau gali įpirkti vidutines pajamas uždirbantis Rygos gyventojas (53,5 kv. m), mažiausią – Vilniaus (41,9 kv. metro). Talino gyventojo įperkamas senos statybos būsto plotas 2015 m. pabaigoje buvo 44 kv. metrai.
„Didžiausias skirtumas tarp galimybės įsigyti naujos ir senos statybos būstą išlieka Latvijos sostinėje. Vidutines pajamas gaunantis Latvijos sostinės gyventojas gali įpirkti 1,9 karto didesnį seną būstą negu naują. Vidutines pajamas uždirbantis vilnietis gali įpirkti 1,4 karto didesnį seną būstą negu naują. Mažiausias įperkamo naujo ir seno būsto plotų skirtumas Taline – 1,2 karto”, - sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, naujos ir senos statybos kainų santykio skirtumai rodo ir nevienodą skirtingos kokybės būstų pasiūlos santykį Baltijos šalyse. Remiantis Eurostato skelbiamais gyventojų ir būstų surašymo duomenimis (2011 m.), naujų būstų, pastatytų po 2000 m., dalis Latvijos sostinėje buvo 6,1 proc., Estijos sostinės regione – 15,2 proc., Lietuvos sostinės regione (Vilniaus apskrityje) – 12,6 procento.
Būsto paskolų palūkanos ir toliau išlieka istorinėse žemumose. Mažiausios būsto paskolų palūkanos 2015 m. pabaigoje buvo Lietuvoje (2,03 proc.). Estijoje būsto vidutinė būsto paskolų palūkanų norma paskutinį metų ketvirtį buvo 2,65 proc., Latvijoje – 3,48 procento.
Apie būsto įperkamumo rodiklį
SEB banko būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Jis rodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.
