Klaipėdos keltų linijos ekonominės stichijos gūsį pajuto dar pernai, bet aktyvi jūrų turizmo propaganda suveikė kaip sėkminga šių metų vasaros sezono gelbėjimo priemonė.
Iš Klaipėdos į Vokietiją (Kylį ir Zasnicą) bei Švediją (Karlshamną) per savaitę surengiama 13 laivybos bendrovės "DFDS Lisco" keltų reisų. Dar vienas organizuojamas iš Baltijsko (Kaliningrado sritis) į Zasnicą. Todėl pastebėjus, kad mažėja ne tik ekonominių migrantų Švedijos reisuose, bet ir į Klaipėdą atvykstančių Vokietijos turistų grupių, imta ieškoti būdų, kaip padidinti užsieniečių susidomėjimą Lietuva.
"DFDS Lisco" atstovas Arvydas Skuodas, atsakingas už keleivių sritį, sakė: "Pernykštis sezonas buvo aukso metas, nors jau tada matėme, kad bendra ekonominė padėtis blogėja. Naują ro-pax tipo laivą "Lisco Maxima" gavome per patį krizės piką. Buvo dvejonių, ar jis reikalingesnis Kylio, ar Švedijos Karlshamno linijai. Dabar matome, kad "Lisco Maxima" suteikė naujų galimybių ir, be abejo, turėjo teigiamos įtakos Vokietijos linijai, nes joje krizė įveikiama geriau nei Švedijos linijoje. Darbininkus į Švediją vežančių autobusų pasirodo vos vienas per dvi savaites. Kylio linijos situacija visai kitokia, nors pavasarį atrodė, kad tendencijos visur panašios."
Keltai iš Klaipėdos į Kylį išplaukia ir grįžta 6 kartus per savaitę. Sausio-rugpjūčio mėnesiais šios linijos keleivių padaugėjo 8 proc., o Švedijos kryptis jų sulaukė 11 proc. mažiau, Vokietijos Zasnico linija, kur likęs vienas reisas per savaitę, - 24 proc. mažiau. Pastarosios rezultatams neigiamos įtakos turėjo sumažintas reisų skaičius. Iš viso šiemet keltais plaukė beveik 99 tūkst. keleivių - 5 proc. mažiau negu pernai. Iš Klaipėdos vykstančių visų linijų keleivių dalis juose šiemet pirmą kartą viršijo pusę ir sudarė 54 procentus. Turistinės kelionės dėl ekonominių priežasčių trumpėjo. Tarp jų dalyvių dominavo lietuviai, bet padaugėjo ispanų, italų, olandų, latvių. "DFDS Lisco", siekdama tikslesnio turistų srautų atspindžio, prie šių keleivių nepriskiria krovininių automobilių vairuotojų.
Skatina plaukti jūra
Laivybos bendrovė kartu su Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis šiemet birželio mėnesį, Kylio savaitės jūrinių renginių laikotarpiu, surengė nuotraukų ekspoziciją. Pasak įmonės Komunikacijos grupės vadovo Vaido Klumbio, didžiausiame Kylio prekybos centre vykusią parodą aplankė per 300 tūkst. lankytojų. Kartu buvo pristatomas ir naujausias "DFDS Lisco" keltas, organizuojama loterija. "Mums ši akcija brangiai atsiėjo, bet tai geras būdas parodyti Lietuvą", - įsitikinęs V.Klumbys.
"DFDS Lisco" atstovai pažymi, kad reklama buvo efektyvi ir dėl to, jog vyko didžiuliai renginiai: "Vilnius - Europos kultūros sostinė", didžiųjų burlaivių regata ir "Europeada" Klaipėdoje. Jie padėjo pritraukti nemažai turistų. Iš viso šią vasarą keltais plukdyta apie 30 tūkst. keleivių.
Lietuvoje "DFDS Lisco" birželio mėnesį organizavo aktyvią vasaros bilietų pardavimo akciją - siūlė juos už itin mažą kainą. Akcija pratęsta ir šį mėnesį. "Stengėmės sužadinti abipusį turistų judėjimą, nors šiemet per 8 mėnesius keleivių mūsų keltuose buvo šiek tiek mažiau nei pernai, bet daugiau negu 2007 metais. Rudenį organizuosime apsipirkimo keliones į Vokietiją, nes manome, kad kai kuriems žmonėms tai aktualu", - aiškino A.Skuodas.
Nauja akcija "Visa kajutė tavo pirkiniams iš Europos" prasidės spalio mėnesį ir truks iki metų pabaigos. Tikimasi, kad žmonės, ypač lankantys šeimos narius, vyks ne tik apsipirkti, bet ir pasigrožėti prieš Kalėdas išpuošta Vokietija. Ateityje švedams ketinama pasiūlyti Lietuvoje žaisti golfą. Tačiau dauguma planų atsiremia į varganas valstybės pastangas plėtoti turizmą.
Krovinių trūksta
Tiek keltų bendrovė, tiek kranto operatorė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) daugiausia pajamų gauna iš krovinių gabenimo - automobilių technikos vienetų ilgio ir tonažo. Todėl abi partnerės sutaria, kad tokiems mišrios paskirties keltams visų pirma reikia ieškoti krovinių. "Keleiviai prie krovinių - tai kaip sviestas sumuštiniui", - vaizdingą palyginimą pateikė A.Skuodas.
Metų pradžioje padėtis krovinių rinkoje buvo dramatiška. Lyginant pirmų aštuonių šių metų mėnesių rezultatą su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu matomas iki 15-16 proc. mažėjimas, uždarbis už vieną vežtą krovinio metrą kritęs.
"DFDS Lisco" atstovai sako, kad šiemet neįmanoma prognozuoti keltų užpildymo kroviniais. "Sausumos vežėjų, kaip ir laivybos, rinkose matomas pajėgumo perteklius, todėl kainos gabenant krovinius "nuo durų iki durų" negali kilti. Be to, vis didesnę Rusijos rinkos dalį užima Lenkijos vežėjai. Todėl kyla bendrovių bankroto pavojus", - kalbėjo V.Klumbys.
"DFDS Lisco" teigia, jog šiemet keleivių bilietų kaina sumažėjo 12 procentų. Dėl krovinių tarifų taip pat patiriamas didelis spaudimas, visi vidiniai rezervai išsekę. Galimybė suaktyvinti jūrinius gabenimus - mažesnės uosto rinkliavos. Manoma, Susisiekimo ministerija turėtų kuo skubiau atsižvelgti į prastus jūrų prekybos ir sausumos vežėjų reikalus.
KLASCO jūrų perkėlos terminalo viršininkas Vaclovas Grigalauskas įsitikinęs, kad partneriai kuklinasi. Jų reikalai atrodo geresni, nes perkėlos apkrovimas šiuo metu taip pat yra normalus, dėl maksimaliai sumažintų vidinių sąnaudų leidžia gauti pelno. Pirmąjį pusmetį perkėla dirbo nuostolingai, iš duobės išlipo tik rugpjūčio mėnesį. V.Grigalauskas mano, jog keltų bilietai ir krovinių tarifai sumažėtų, jei į Klaipėdos uostą ateitų kita kompanija.
Atskiros, vien keleiviams skirtos jūrų linijos perspektyva kol kas abiem šalims atrodo miglota. Tačiau pagerėjus Lietuvos ekonominiams reikalams, pakeitus nuostatą dėl rinkliavų nuolaidų keleivinė laivyba Klaipėdoje taip pat galima.
Vida BORTELIENĖ
