Žiniasklaidos grupės jau seniai teigia, kad jų istorijos ir vaizdai yra naudingi tokioms platformoms kaip „X“, „Facebook“ ir „Google“, todėl jos turėtų gauti dalį pelno.
Žiniasklaidos argumentus paremia 2019 metų ES teisės aktas, pagal kurį leidžiama mokėti už dalijimąsi turiniu pagal vadinamųjų gretutinių teisių sistemą, o „Google“ ir „Facebook“ galiausiai sutiko mokėti kai kurioms Prancūzijos žiniasklaidos priemonėms.
Tačiau AFP apkaltino „X“, priklausančią milijardieriui Elonui Muskui, aiškiai atsisakius dalyvauti diskusijose dėl gretutinių teisių.
AFP pareiškime teigiama, kad ji kreipėsi į Paryžiaus teisėją, siekdama priversti platformą perduoti duomenis, kurie leistų Prancūzijos naujienų agentūrai apskaičiuoti teisingą kompensacijos dydį.
„Būdama viena iš pagrindinių spaudos gretutinių teisių gynimo šalininkių, AFP ir toliau tvirtai laikosi šio principo, – sakoma pareiškime. – Agentūra ir toliau taikys tinkamas teisines priemones su kiekviena atitinkama platforma, kad užtikrintų sąžiningą vertės, gautos dalijantis naujienų turiniu, paskirstymą.“
AFP susisiekus su „X“, bendrovė iš karto negalėjo pateikti komentarų.
Nors žiniasklaidos grupės Prancūzijoje pasiekė tam tikrų pergalių, kituose regionuose didžiosios technologijų įmonės smarkiai pasipriešino.
Šią savaitę „Meta“ užblokavo „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojams Kanadoje galimybę matyti naujienų organizacijų pranešimus – dėl įstatymo, pagal kurį reikalaujama kompensuoti už turinį.
„Google“ pagrasino imtis panašių veiksmų.
„Meta“ ir „Google“ taip pat priešinosi panašiems pasiūlymams Australijoje.
Šios dvi įmonės dominuoja interneto reklamos srityje ir yra kaltinamos tuo, kad atima pinigus iš tradicinių naujienų organizacijų, o jų turinį naudoja nemokamai.
„X“, kaip daug mažesnė platforma, nebuvo taip kruopščiai tikrinama.
