Brangiai apmokami Vakarų ekspertai ar auditoriai rado būdą, kaip mulkinti Lietuvą už jos piliečių sukrautus milijonus - tereikia kurti viena kitai prieštaraujančias studijas.
Daugiau nei dešimtmetį užsienio ekspertai už solidžius honorarus blaško valstybės energetikos sektorių, kartais patardami daryti vienaip, o vėliau - visiškai priešingai.
Siūlė tinklus atskirti...
Dar 2001 metų rugpjūčio pabaigoje Ūkio ministerija sudarė “Lietuvos energijos" reorganizavimo koordinacinę komisiją ir pasikvietė užsienio patarėją - Kanados banko “CIBC World Markets" vadovaujamą konsorciumą.
Šie ekspertai turėjo atsakyti į paprastą klausimą - kaip valstybei pasielgti su “Lietuvos energija", kontroliuojančia elektros energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą. Kanadiečiams pažadėtas ir solidus atlyginis - milijonas JAV dolerių.
Ištisus metus sukę galvas, užjūrio ekspertai 2002-ųjų rugsėjo pradžioje pareiškė, kad mūsų Vyriausybė jiems moka per mažai. Negavę prašytų papildomų 2 mln. dolerių, kanadiečiai tiesiog nutraukė sutartį su Lietuva ir dingo.
Buvo skelbiamas naujas konkursas, už solidžius pinigus padėti stengėsi vieno Prancūzijos banko analitikai, vėliau - tarptautinės audito bendrovės “Arthur Andersen" padalinys Lietuvoje.
Ši buhalterių brigada ir pasiūlė idėją išskaidyti šalyje veikiantį elektros skirstymo tinklą į du, nes esą taip bus galima sutaupyti. Taip atsirado Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir vėliau parduoti Vakarų skirstomieji tinklai (VST).
...ir vėl sujungti
Ne be užsienio patarėjų komandos sukūrus ir išardžius energetikos milžinu turėjusį tapti LEO LT, Lietuva vėl liko aklavietėje, neturėdama savo energetikos sektoriaus vizijos.
Specialiai tokioms problemoms spręsti išpūstoje Energetikos ministerijoje vietos ekspertai atliko ne vieną analizę ir sutarė, kad RST vėl reikėtų sujungti su VST. Tačiau net atliktų skaičiavimų nepakako, todėl vėl atsisukta į konsultantus iš užsienio.
“Tarptautinės audito ir konsultacijų įmonės “Ernst&Young" padalinys rengs ir prisidės įgyvendinant Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo ir optimizavimo planą", - šiemet trimitavo energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Tiesa, garsiai nebuvo pasakyta, kad už tai, ką jau sumanė ir apskaičiavo jo pavaldiniai, tarptautinei audito bendrovei teks atseikėti 860 tūkst. litų honorarą.
Išlaidauti, pasirodo, būtina, nes mes esą neturime skaičiuoti mokančių žmonių, kurie sugebėtų perkelti į nacionalinę plotmę Europos Sąjungos 3-iąjį energetikos teisės aktų paketą, įtvirtinantį elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo tinklų atskyrimo principą ES valstybėse.
Milijonas tyrimų patvirtinimui
Energetikos viceministras Romas Švedas “Respublikai" bandė teisintis, kad apie energetikos ūkio pertvarkos planą, kurį pats vadina Edisono planu, jis mažai težino, nes mėnesį nebuvo darbe.
Aukštam valdininkui priminus, kad tai - ne mėnesio planas, ir “Ernst&Young" auditoriai pirmąjį savo skaičiavimų etapą privalėjo baigti šių metų kovo, o antrąjį - birželio pabaigoje, R.Švedas ėmė girti privačių patarėjų uolumą.
“Žinau, kad “ernstai" (Ernst& Young" auditoriai - red. past.) dirba labai stipriai, analizę atliko, dirbo visą vasarą, be jokių atostogų, ir jau prasidėjusi įgyvendinimo stadija, - tvirtino R.Švedas. - Taip, jau priimant sprendimą sujungti VST ir RST pati mūsų ministerija buvo atlikusi vieną analizę. Tyrimai parodė, kad taip bus sutaupyta galbūt 28 mln. litų per metus.
“Apie tuos konsultantus, kurie prieš dešimtmetį siūlė atskirti skirstomuosius tinklus, aš nenorėčiau kalbėti, nes šioje ministerijoje dirbu tik pusantrų metų", - gynėsi R.Švedas, paklaustas, ką reikėtų daryti, jeigu “Ernst&Young" studiją po kelerių metų už didesnius pinigus sumenkins nauji ekspertai.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Julius Veselka “Respublikai" teigė, kad prieš dešimt metų nusipirkti užsienio konsultantų patarimai Lietuvai kainavo gerokai brangiau.
“Po tokių tarptautinių ekspertų siūlymų prasidėjo visiškai nenaudingas VST privatizavimas, nes valstybė, prisiklausiusi užsieniečių vizijų, ne tik nieko nelaimėjo, bet patyrė apie 1 mlrd. 230 mln. litų nuostolį", - sakė J.Veselka.
Keistas sutapimas
Prieš dešimtmetį vienu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovų dirbęs Petras Čėsna šiandien prisimena, kad dėl skirstomųjų elektros tinklų atskyrimo į šią organizaciją su jau parengtomis studijomis “buvo pradėjęs vaikščioti" Jonas Akelis iš auditorių kompanijos “Arthur Andersen".
Gal tai sutapimas, tačiau šiandien J.Akelis vadovauja “Ernst&Young" padaliniui Baltijos šalyse. Tai pačiai bendrovei, kuri turi apskaičiuoti RST ir VST sujungimo naudą.
Vakar “Respublikai" ketinant pasikalbėti su J.Akeliu, “Ernst&Young" biuro administratore Rūta prisistačiusi, bet pavardę pasakyti kategoriškai atsisakiusi mergina nesiteikė padėti susiekti su bendrovės vadovu.
“Aš tik sužinojau, kad mes negalime nieko komentuoti apie energetikos pertvarkos studiją - man pasakė, kad tai gali komentuoti tik tie, kas mus samdo", - teigė administratorė ir nebesileido į kalbas.
“Tai vyko tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus laikais ir situacija labai panaši į dabartinę, - “Respublikai" sakė P.Čėsna. - “Arthur Andersen" tuomet buvo užėmusi visą mūsų energetiką - atliko ir “Lietuvos energijos", “Mažeikių naftos", “Klaipėdos naftos" auditus.
Jau tapęs ūkio ministru piktinausi, kad skirtingas įmones audituoja tie patys žmonės. Reikalavau tai nutraukti, nes mačiau, kaip auditoriai tekina informaciją vieni kitiems. Tik manęs niekas neklausė, viskas buvo nuspręsta iš anksto. O vėliau tie auditoriai susijungė su kita tarptautine kompanija ir tiesiog dingo".
P.Čėsna piktinosi, kad už didelius pinigus užsienio konsultantai tiesiog mulkina Lietuvą, kurios valdžia net nemato savo energetikos sektoriaus vizijos.
Buvęs ūkio ministras prisiminė, kad pirmosios septynios Vyriausybės turėjo Energetikos ministeriją, kuri efektyviai dirbo savarankiškai. Dabar A.Sekmoko vadovaujama komanda temoka samdytis užsieniečius, kurie per trumpą laiką ir negali perprasti mūsų šalies ūkio ypatumų.
2001-aisiais pusmetį Ūkio ministerijai vadovavęs Eugenijus Gentvilas jau rado energetikos sistemos pertvarkos užsieniečių rankomis padarinius - skirstomieji tinklai popieriuje jau buvo atskirti, vieni konsultantai pabėgę, kiti dirbo, o treti - auditoriai iš “Arthur Andersen" - jau stovėjo už durų.
“Su visomis studijomis, dalies skirstomųjų tinklų privatizavimu, LEO LT kūrimu, išformavimu mes prisidarėme problemų, - sakė E.Gentvilas - Manau, rastume ir Lietuvoje gerų specialistų, kurie gerokai pigiau galėtų pateikti geros kokybės studijas, aiškią energetikos strategiją".
Prof. Povilas GYLYS - ekonomistas:
Mes esame provincialūs - pervertiname save arba užsieniečius. O jei jie iš Vakarų, tai tokie mūsų mokytojai neabejotinai yra angeliškos prigimties ir dieviško proto. Vadinasi, ir labai daug verti - be milijono neapsieisi. Per dvidešimt metų jau galėjome suprasti, kad Vakaruose - ne tik angelai ir dievai, o firmos, kurios kala pinigą.
Antra priežastis yra atsakomybės vengimas. Jeigu galimybių studija ar strategija pasirodys bloga, netinkanti Lietuvos specifikai, Vyriausybė iškart pasiaiškins, kad taip daryti patarė dieviški užsienio ekspertai. Trečia priežastis - nesuvokimas, kad turime valstybines institucijas, kurios privalo nusimanyti apie viešuosius interesus.
Tai jų darbas atlikti tas pačias studijas už gaunamą atlyginimą. Mūsų specialistai mato konkrečias problemas, Lietuvos ypatumus, o užsienio konsultantai už didelius pinigus atveža tik vieną filosofiją - privatizuoti. Ir nesvarbu ką, net elektros skirstomuosius tinklus, nors dėl to turėtų vykti rimta diskusija pačioje Lietuvoje. Rezultatas tikrai būtų ne blogesnis nei užsienio auditorių ant gražaus popieriaus gražiai parašyta studija.
Gana dažnai tokio darbo rezultatas tebūna brangiai apmokėta chaltūra. Niekam ne paslaptis, kad pasaulyje sukasi labai daug gerai uždirbančių sukčių, kurie save ir vadina ekspertais bei sukčiais. Ketvirtoji mūsų begalinio noro samdyti užsienio ekspertus priežastis gali būti ir korupcija. Tokį įtarimą tik dar labiau sustiprina vienos bendrovės visiškai slaptai kuriama studija. Taip atsiribojama nuo viešumo, nuomonių skirtumo. Nesistebėčiau, kad po kiek laiko paaiškės, jog kai kas iš tokių strategijų užsakovų Šveicarijos banke turi didelę sąskaitą.
Julius Girdvainis