Pašalpų gavėjų Lietuvoje vis dar nemažėja ir toks gyvenimo būdas kai kuriems itin įprastas. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško būdų, kaip mažinti tendenciją gyventi iš pašalpų.
Tokiu tikslu prieš mėnesį patvirtintas naujas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris įtvirtino nemažai naujovių šioje srityje. Apie pokyčius socialinės pašalpos bei kompensacijų gavėjams kalbėjo Kupiškio rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Bartulienė.
– Kokių naujovių SADM paruošė nuo šių metų sausio 1 dienos?
– Baigiantis 2011 metams priimtas ir šių metų sausio 1-ąją įsigaliojo naujas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Kai kurios įstatymo nuostatos įsigalios tik po trejų metų. Tai aktualu ilgalaikiams socialinių pašalpų gavėjams, kurie užsiregistravę darbo biržoje, bet neranda darbo ir gyvena iš paramos. Pagal naująjį įstatymą po trejų metų jų pašalpos bus mažinamos 20 proc., dar po metų – 30 proc. O po penkerių vaikus auginančios šeimos praras 40 proc. minėtos paramos, pavieniai asmenys visai nebegaus tokių pašalpų.
Minėtas pasikeitimas galioja nuo šių metų pirmos dienos ir ilgalaikių pašalpos gavėjų „stažas“ skaičiuojamas tik nuo šios datos.
– Ar tokių pakeitimų tikslas padės sumažinti socialinės pašalpos gavėjų skaičių?
– Manome, kad taip – žmonės bus skatinami grįžti į darbo rinką ir nepiktnaudžiauti socialinės paramos sistema. Mums gana sunku patikrinti, ar gyventojams tikrai būtinos pašalpos – vis dar trūksta sistemingo darbo tarp mūsų skyriaus, socialinių darbuotojų ir darbo biržos atstovų.
Ilgalaikių paramos gavėjų, kurie pinigus gauna daugiau nei trejus metus, mūsų rajone nėra labai daug – apie 10 procentų bendro gavėjų skaičiaus.
– Kiek mūsų rajone yra iš viso socialinės paramos gavėjų?
– Sausį socialinėms pašalpoms išmokėjome 417 tūkst. litų, prieš mėnesį ši suma buvo 10 tūkst. mažesnė. Finansiniu atžvilgiu augimo didelio nebuvo, tačiau besikreipiančių dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų nuo sausio 1 dienos tikrai padaugėjo. Taip atsitiko dėl to, kad pagal naująjį įstatymą paramos gavėjui darbo biržoje nebereikia registruotis šešis mėnesius. Dabar užtenka tik įstoti į bedarbių gretas ir po kelių dienų eiti tvarkytis dokumentų dėl socialinės paramos.
– Bet juk tai tik dar labiau paskatins žmones ieškoti pašalpų.
– Taip, mūsų tikslas – mažinti paramos gavėjų skaičių, bet tokiu būdu mes padėsime tiems, kurie iš tiesų praranda darbą ir lieka be pajamų šaltinio. Juk laukti šešis mėnesius be pinigų žmonėms labai sunku. O dabar yra galimybė iš karto susitvarkyti reikalingus dokumentus ir po mėnesio gauti pašalpą.
– Kas dar aktualu gyventojams naujajame įstatyme?
– Naujiena tai, kad atsirado galimybė kompensacijas gauti būstą nuomojantiems žmonėms. Bet tam reikia raštu su būsto nuomotojais sudaryti nuomos sutartis ir įregistruoti jas viešajame registre. Tuomet mes matysime šias sutartis ir gyventojas gali tvarkytis dokumentus dėl kompensacijų už komunalines paslaugas.
Reikėtų pridurti, kad jei gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi nuo nuomojamo būsto, jis privalo pasirinkti tik vieną iš jų. Negali viena šeima ar žmogus gauti kompensacijas už abu būstus. Jei dalis šeimos gyvena vienuose namuose, dalis kituose (pvz., vaikas studijuoja ir gyvena kitame mieste) – ši parama skirstoma pagal narių gyvenamąsias vietas.
Taip pat svarbu pasakyti, kad nuo šiol aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose besimokančių vaikų turinčios šeimos privalo pateikti pažymas, pagal kokią studijų programą mokosi jų atžalos. Mes savo duomenų bazėje tokios informacijos neturime. O tai svarbu nustatant, ar vaikai bus priskirti prie savo šeimos ar bus laikomi pavieniais asmenimis. Į šeimų sudėtį įeina tik dieninėse, nuolatinėse arba ištęstinėse studijų programose iki 24 metų amžiaus besimokantys vaikai.
Nauja ir tai, kad paraiškas dėl socialinės pašalpos gali teikti ir užsienio darbo biržose registruoti gyventojai. Tam reikalinga pateikti pažymą – mes tokių duomenų neturime.
Ingrida NAGROCKIENĖ
