Trečiadienį Vyriausybė planuoja nuspręsti, kaip ir kada toliau blogėjant situacijai dėl koronaviruso, bus ribojamos įvairios veiklos, ko negalės daryti nepasiskiepiję ar nesitestuojantys gyventojai ir verslas.
Planuojama, kad nauji ribojimai gali būti įvesti tada, kai ligoninėse gydomų pacientų skaičius artės prie 300. Antradienio duomenimis, Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 183 koronavirusu susirgę pacientai, 19 iš jų – reanimacijoje.
Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, neatitinkant galimybių paso kriterijaus po pereinamojo laikotarpio (po rugsėjo 13 d.) nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti ūkinę veiklą šiose srityse:
- prekyba parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, neturinčiose atskiro įėjimo iš lauko, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m.;
- sveikatos paslaugų teikimas. Sveikatos priežiūros įstaigos yra padidintos rizikos zonos, kadangi jose lankosi sutrikusios sveikatos asmenys;
- smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ilgiau nei 15 min.;
- grožio salonų paslaugos;
- keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugos;
- uždarose ir atvirose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai.
Paprastai kalbant, jeigu Vyriausybė priims tokį nutarimą, po mėnesio be galimybių paso nebus galima lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, kirpyklose ir grožio salonuose, naudotis viešojo transporto paslaugomis, lankytis renginiuose uždarose patalpose.
Tikisi išvengti ankstesnio karantino mastų
Jau anksčiau Vyriausybės yra nusprendusi ir viešai skelbusi, kad daugiau ribojimų ar galimybių bus siejama su galimybių pasu.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis paaiškino, kad jo galiojimo terminas nuo savaitės iki mėnesio pratęstas pirmiausia dėl to, kad žmonėms būtų patogiau juo naudotis.
„Kitas momentas – kodėl savaitės terminas buvo pavasarį? Dėl to, kad tuo metu žmonių statuso pokyčio dinamika (sergantis, skiepytas, persirgęs) buvo didesnė nei dabar. Šiuo atveju, kadangi skiepijimo tempas toks, koks yra, daug daugiau žmonių yra pasiskiepiję negu pavasarį.
Jiems atsinaujinti kas savaitę kaip ir nėra poreikio, nes jų statusas faktinis nepasikeis, daugiau ar mažiau skiepų neatsiras. Dėl to ir ištęsėm iki mėnesio“, – aiškino K. Žemaitis ir pridūrė, kad svarstymai dėl dar ilgesnio paso galiojimo yra susijęs su trečia vakcinos doze.
Pasak patarėjo, svarstant naujus ribojimus norima, kad ekonominės veiklos nebūtų visiškai uždarytos, kad nebūtų tos situacijos, kuri buvo pavasarį, kai niekas neveikė.
„Tokios alternatyvos norime visomis priemonėmis išvengti. Tam ir buvo sukurtas galimybių pasas. Visada komunikavome, kad gal jis padės išvengti totalinio užsidarymo. Kitos šalys vėl užsidarė, mes norime išvengti.
Manau, čia nėra jokio nuomonių skirtumo, visi nori išvengti totalinio „lokdauno“, koks buvo pavasarį. Klausimas, kokios gali būti priemonės? Kaip mes galime suvaldyti susirgimų skaičiaus ir hospitalizuotų gyventojų augimo“, – komentavo ministrės patarėjas.
Kam ribojimai nebus taikomi
K. Žemaitis pripažino, kad kol kas nėra galutinai patvirtinto sąrašo veiklų, kurioms nebus taikomi ribojimai ir galimybių paso reikalavimai.
„Diskusija buvo apie būtinųjų prekių klausimą, kuris, beje, lygiai taip pat ir pavasarį buvo. Maisto, vaistų, veterinarijos, optikos, ortopedijos prekės buvo parduodamos viso karantino metu.
Panašiu principu būtinųjų prekių prieinamumas veikiausiai bus visiems, tik skirtingai nei pavasario, visų kitų parduotuvių nesiekiama uždaryti. Bet kokia apimtimi, kiek kvadratų, nuoširdžiai sakau, nėra priimta. Manau, tai paaiškės trečiadienį“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, ir dabar yra nemažai kontaktinių veiklų, kurių darbuotojams reikalingas galimybių pasas, daugelyje paslaugų ar prekybos vietų darbuotojai turi būti pasiskiepiję arba nuolat tikrintis.
„Dėl klientų šiuo metu yra diskusija, kokia apimtimi ir kokiomis veikloms galimybių pasas būtų taikomas. Tikėtina, kad daugelis tų veiklų liktų neuždarytos ir galėtų veikti, tik joms būtų taikomas galimybių paso reikalavimas“, – aiškino K. Žemaitis.
Jis sakė kol kas neturintis pozicijos dėl priverstinio nepasiskiepijusių darbuotojų nušalinimo nuo darbo. Tačiau pripažino, kad įvedus ribojimus grįžtų ir kontrolė, kaip jų laikomasi. Tam būtų pasitelkiamos tos pačios institucijos kaip pavasarį – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai, policija.
„Aišku, policininko prie kiekvieno baro nepastatysi, bet akivaizdu, kad kontrolės reikės. Yra planiniai, neplaniniai patikrinimai. Kaip ir su vairuotojų reidais. Naktį kiekvieno vairuotojo nepatikrina, bet patikrinama pakankamą kiekį, kad būtų prevencinė priemonė“, – svarstė patarėjas.
Bijo konkurenciją iškreipiančių ribojimų
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pripažino, kad kol kas verslas nedaug žino apie Vyriausybės užmačias dėl naujų ribojimų.
„Mes išsiuntėme raštą su savo pasiūlymais, bet nežinome, kas tiksliai bus. Žinome tik tiek, kad Vyriausybė nepriims galutinio sprendimo, o tik protokolinį nutarimą, kaip tai turėtų atrodytų.
Visi pasiūlymai yra dėl karantino ribojimų. Bet pirmiau turėtų būti įvestas pats karantinas, kad jo sąlygose atsirastų nauji ribojimai“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Anot jo, esminis LVK nuogąstavimas yra susijęs su prekyba:
„Na, kad nepasikartotų ankstesnio karantino situacija, kai vieni verslai turėjo išimtį ir prekiaudami maisto produktais taip pat prekiavo visomis prekėmis, o kiti iš viso negalėjo veikti.
Taigi mūsų pasiūlymas yra, kad būtų horizontalus reguliavimas ir kad būtų 1500 kv. metrų bendro ploto taisyklė, kada būtų reikalaujama klientams turėti galimybių pasą. Mažesnio ploto prekybos vietoms, mūsų siūlymu, toks reikalavimas nebūtų taikomas.“
LVK vadovas skaičiavo, kad šiuo metu visoje Lietuvoje yra apie 60–70 proc. parduotuvių yra mažesnės.
„Visos kitos didesnės parduotuvėse maisto produktai sudaro mažesnę dalį. Norime, kad viskas būtų vienodai, kad reguliavimas būtų vienodas“, – sakė A. Romanovskis.
Jo teigimu, kol kas nėra aiškumo ir dėl priverstinio darbuotojų nušalinimo, jeigu jie nepasiskiepija dėl ne medicininių priežasčių:
„Kitas mūsų pasiūlymas buvo dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, kad darbdaviui būtų sudaryta teisė prašyti dokumento, patvirtinančio, kad žmogus yra arba skiepytas, arba persiręs, ar saugus.“
Ekonomikos nepaveiks, o pasiskiepyti gal paskatins
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis abejojo, ar planuojami nauji Vyriausybės planuojami ribojimai labiau paveiks šalies ekonomiką.
„Palyginti su tuo, kas buvo pavasarį, čia yra labai švelnūs apribojimai. O ir pavasarį nebuvo jokio neigiamo ekonominio poveikio. Matėme, kad tuo metu ekonomika augo.
Kalba čia eina apie dvejopą poveikį. Pirma, kaip tokie ribojimai paveiktų skiepijimo tempus, ar atsiras daugiau žmonių, kurie norės skiepytis ir nebenorės priešintis dėl neaiškių priežasčių. Kitas poveikis – ar tai padės stabdyti viruso plitimą, ar to užteks, ar ne. Ekonomikai, neabejoju, nebus jokių pasekmių“, – svarstė ekonomistas.
Kita vertus, jis abejojo, ar pagrindo turi kai kurių darbdavių nuogąstavimai, kad darbuotojų dar labiau trūks, nes jie išeis iš darbo, jeigu iš jų bus reikalaujama skiepo.
„Nemanau, kad tai bus labai paprasta padaryti. Be to, darbuotojų dabar ir taip trūksta. Šiaip iš esmės, tai problemos nelabai pakeis. Turėtų būti labai keistas atvejis, jeigu žmogus rinktųsi darbą ir keisti darbo vietą dėl to, kad išvengtų skiepo, kuris pačiam jam reikalingas, kad išsaugotų jo gyvybę. Noriu tikėti, kad tokių žmonių Lietuvoje daug nėra“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jis pripažino, kad daugiau rūpesčių gali turėti didieji prekybos centrai, jeigu į juos bus įleidžiami tik galimybių pasą turintys pirkėjai.
„Aišku, kad prekybos centrams papildomas nepatogumas, galbūt net kai kurie pirkėjai ir neateis, o pirks nuotoliniu būdu. Bet šią priemonę reikia vertinti ne per ekonominio poveikio prizmę, bet per tai, kokią dalį neapsisprendusių, abejojančių ar tinginčių gyventojų padės paskatinti apsispręsti pasiskiepyti.
Manau, šita priemonė labai sveikintina. Ją įvedė Prancūzija, ne viena kita ES valstybė. Tai yra būdas paskatinti gyventojus, kurie yra nepasiskiepiję, parodyti jiems, kad jie galėtų normaliai integruotis į visuomenės įvairiausias įprastas veiklas, jie turi padaryti tai, ką padarė dauguma – pasiskiepyti ir saugoti save ir kitus“, – apibendrino ekonomistas.
