Pusiau slapta veikiančių viešųjų įstaigų vadovai galės gauti atlyginimus, kuriuos nusistatys pagal nežinomais kriterijais vertinamus savo darbo rezultatus. Vyriausybėje patyliukais keičiama valstybei priklausančių viešųjų įstaigų vadovų atlyginimų nustatymo tvarka.
Algas nusistatys patys
Bet už šią sritį atsakingi parlamentarai apie tai arba nieko nežino, arba teigia neturintys galių daryti įtaką tokioms permainoms.
Apie viešųjų įstaigų atlyginimus kalbėta Vyriausybės pasitarime. Socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas po šio posėdžio tvirtino, kad jeigu bus priimta nauja tvarka, valstybės dotuojamų viešųjų įstaigų vadovai gaus pastoviąją atlyginimo dalį ir kintamąją, kuri galės sudaryti iki 50 proc. pastoviosios dalies.
Kintanti algos dalis esą priklausys nuo pasiektų rezultatų, kuriuos vertins pačių viešųjų įstaigų dalininkai.
Šiandien apie viešųjų įstaigų vadovų atlyginimus informacija dažniausiai nesuteikiama, nes to esą neleidžia daryti “komercinė paslaptis".
“Vyriausybė apsisprendė keisti tvarką dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkas yra valstybė arba valstybė turi daugiau nei pusę balsų dalininkų susirinkime, - sakė D.Jankauskas. - Tokių viešųjų įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir buhalterių atlyginimai bus iš dviejų dalių".
Nors visoje šalyje sunkmečiu atlyginimai mažėja, D.Jankauskas mano, kad viešosiose įstaigose jie gali net augti. Vyriausybės darbo grupė naująją tvarką turės parengti per du mėnesius. Per tą laiką turės atsirasti ir rekomendacijos dėl dažnai išpūstų ligoninių direktorių atlyginimų apskaičiavimo sistemos.
Pamąstymai taps realybe
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Rimantas Dagys “Respublikai" sakė, kad Vyriausybės rengiama tvarka dėl viešųjų įstaigų vadovų atlyginimo tėra “pamąstymai".
“Nemačiau jokios koncepcijos, kaip tas atrodo, - teigė R.Dagys. - Man atrodo, kad tai dabar vyksta tik ministerijų derinimo lygmeniu. Mūsų komitetas šiuo klausimu domėjosi, bet sužinojome, kad tai tėra pamąstymai".
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas taip pat paaiškino, kad Vyriausybės rengiamos viešųjų įstaigų vadovų atlyginimo keitimo tvarkos jis dar nematęs.
“Jeigu viešoji įstaiga yra išlaikoma iš viešųjų pinigų - biudžeto lėšų, tai žinoma, jog neteisinga, kad visuomenei neprieinama informacija apie vadovų atlyginimus. Tokia informacija turėtų būti vieša, - sakė V.Kurpuvesas. - Bet jeigu viešoji įstaiga turi ir dalininkų, ši informacija gali būti ir nevieša. Jeigu tas dalininkas yra privatus asmuo, ji (viešoji įstaiga - red. past.) tokiu atveju neturėtų teikti ar viešinti informacijos apie vadovų atlyginimus".
V.Kurpuvesas įsitikinęs, kad viešumas dėl viešųjų įstaigų turi būti tik tuomet, jei jos visiškai išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu tokios įstaigos gauna bent dalį privačių lėšų, parlamentaro nuomone, “net ir pernelyg didelis vadovo atlyginimas neturėtų šokiruoti".
“Išties viešosios įstaigos kartais ne taip noriai dalija informaciją apie savo direktorių atlyginimus, bet kartais tai mums nėra problema sužinoti, - apie dviprasmišką informacijos slėpimą pasakojo R.Dagys. - Mūsų įstatymai taip reglamentuoti, kad valstybės tarnyboje šiuo klausimu yra didesnis aiškumas. O remiantis Duomenų apsaugos įstatymu, informacija apie viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokestį įprastai neviešinama".
Vieša tik prezidentė
R.Dagys sakė, kad šią informaciją galima gauti, tačiau nevalia jos skelbti ir būtina viešai kalbėti “ne pavardėmis, o vardais - visuomenei paskelbti, kiek uždirba Petras arba Jonas".
Paklaustas, kodėl viešai žinomas Lietuvos prezidentės atlyginimas, o kokios nors tyliai dirbančios, bet nežinia ką veikiančios viešosios įstaigos direktoriaus - ne, R.Dagys atsakė, kad šalies vadovė turi valdininko statusą.
Tai, pasak parlamentaro, nėra labai normalu - apie kiekvieną valstybės išlaikomą vadovą reikia žinoti visą informaciją ir tai kontroliuoti.
