Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Laivybos kompanijos ir Klaipėdos uostas Naujųjų laukia su nerimu – nuo sausio įsigalioja Europos Sąjungos (ES) reikalavimas stipriai mažinti laivų keliamą taršą – po Baltijos ir Šiaurės jūras bei Lamanšo sąsiaurį plaukiojantys laivai išmetamą sieros kiekį privalės sumažinti dešimteriopai. Keltų kompanija dėl to net brangina bilietus ir įveda naują mokestį už mašiną.
Iki šiol laivų varikliai varyti mazutu. Norint įgyvendinti naujus ES reikalavimus – išmetamą sieros kiekį sumažinti dešimteriopai. Degalus būtina keisti jūriniu dyzelinu, kuris yra maždaug 40 procentų brangesnis už mazutą, arba laivuose įrengti vadinamąsias dujų plautuves. Tai neišvengiamai brangina pervežimus jūra. Kurį laiką padėtį švelnins tik pinganti nafta.
„Aiškios indikacijos, kad maždaug 80 eurų už 20 pėdų konteinerį padidėjimas numatomas. Kituose sektoriuose sunkiau pasakyti, kadangi mes visi džiaugiamės, kad naftos kainos mažėja, per metus tiek mazuto, tiek dyzelino kainos sumažėjo apie 250 dolerių už toną“, – sako Laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.
Nauji reikalavimai labiausiai paveiks trumpųjų pervežimų jūra sektorių. Keltų bendrovės atstovo teigimu, iš 10 laivų 4 bus įrengtos vadinamosios dujų plautuvės, kiti – naudos jūrinį dyzeliną. Tai reikalauja didelių investicijų, todėl bilietai brangs, įvedamas ir visiškai naujas mokestis – 5 eurų degalų priemoka už keleivių automobilius.
„Pigių sprendimų įgyvendinant sieros emisijos reglamento reikalavimus nėra. Nesvarbu, ar įmonės nuspręs pereiti prie brangesnio kuro, ar nuspręs įsidiegti dujų plautuves, vis tiek tai kainuos. Tai vien tos 4 plautuvės įmonei atsieis apie 86 mln. Lt. Arba 25 mln. eurų“, – tvirtina „DFDS Seaways“ rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.
Klaipėdos uostas baiminasi, kad dalis krovinių gali būti nukreipta sausumos keliais, dalis – kad ir į Juodosios jūros uostus, kur tokių griežtų reikalavimų nėra. Bene labiausiai baiminamasi dėl baltarusiškų krovinių, kurie sudaro apie trečdalį Klaipėdos uosto krovos.
„Esu įsitikinęs, kad mes neprarasime konteinerių. Bet kalbant apie kitus krovinius – yra daug klausimų. Priklausomai nuo to, kiek pabrangs pervežimas jūra į Klaipėdos uostą, lyginant su kaina, kuri yra šiai dienai vežant sausuma į Juodosios jūros uostus“, – sako Klaipėdos uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Galvos dėl naujų griežtėjančių reikalavimų nesuka tik Baltijos jūroje žvejojantys Lietuvos žvejai – jų laivai seniai varomi dyzelinu.
