Tokius planus pristatė Danijos vyriausybė. Pagal jos pateiktą projektą, už kiekvieną karvę jas laikantys ūkininkai turėtų mokėti 672 kronų arba maždaug 90 eurų mokestį, rašo CNN.
Pirmas pasaulyje mokestis karvėms
Pasak pranešimų, šią savaitę šalies koalicinė vyriausybė susitarė įvesti pirmą pasaulyje anglies dioksido išmetimo mokestį žemės ūkiui. Jeigu jiems bus galutinai pritarta, galvijų taršos mokestis bus pradėtas taikyti jau nuo 2030 m.
Danija yra didelė pieno ir kiaulienos eksportuotoja, o žemės ūkis yra didžiausias šalies išmetamųjų teršalų šaltinis.
Valdančiųjų sutarimu, pagal kurį taip pat numatoma investuoti 40 mlrd. kronų (5,4 mlrd. eurų) į tokias priemones, kaip miškų atkūrimas ir šlapynių steigimas, siekiama padėti šaliai pasiekti klimato kaitos tikslus.
„Šiandienos susitarimu investuojame milijardus į didžiausią pastaruoju metu Danijos kraštovaizdžio pertvarką. Tuo pačiu metu būsime pirmoji šalis pasaulyje, kurioje bus įvestas (anglies dioksido) mokestis žemės ūkiui“, – žiniasklaida cituoja Danijos užsienio reikalų ministrą Larsą Lokke Rasmusseną.
Danijos pieno pramonė iš esmės palankiai įvertino susitarimą ir jo tikslus, tačiau jis papiktino kai kuriuos ūkininkus.
Šis žingsnis žengtas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai ūkininkai visoje Europoje surengė protestus, blokavo kelius traktoriais ir apmėtė Europos Parlamentą kiaušiniais dėl ilgo skundų sąrašo, įskaitant skundus dėl aplinkosaugos reguliavimo ir pernelyg didelio biurokratizmo.
Mokestis, kurį Danijos parlamentas turėtų patvirtinti dar šiais metais, nuo 2030 m. sieks 300 kronų (40,2 euro) už toną (1,1 tonos) gyvulių išmetamo CO2 ekvivalento, o 2035 m. padidės iki 750 kronų (100,5 euro).
Danijos žaliųjų idėjų centro „Concito“ skaičiavimais, melžiamos karvės, kurios sudaro didžiąją dalį galvijų populiacijos šalyje, per metus vidutiniškai išmeta 5,6 tonos CO2 ekvivalento. Taikant mažesnį 120 kronų mokesčio tarifą, už vieną karvę tektų mokėti 672 kronas, arba 90 eurų. Nuo 2035 m. metinis mokestis išaugų iki 225 eurų už karvę.
Lietuvoje mokestis karvėms irgi pasiteisintų, tik pritrūks valios?
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pastebi, kad danų svarstomo mokesčio logika yra paprasta.
„Taip būtų surinktos lėšos, kurios vėliau bus nukreiptos į žemės ūkio įtakos klimatui mažinimą, didinant miškų plotą mažiausiai derlingų žemės ūkio žemės plotų sąskaita, atstatant pelkes ir durpynus. Iš viso Danija šiems tikslams numato skirti 5,4 mlrd. eurų.
Antra, tai brangintų tą maistą, kurio vartojimas labiausiai prisideda prie klimato kaitos – jautieną, taip skatinant ją keisti labiau aplinkai draugišku maistu“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį į patį naujo mokesčio principą: niekas nieko nedraudžia, tiesiog įtraukia išorinius kaštus į produkto kainą.
„Idealiame pasaulyje išoriniai kaštai turėtų būti įtraukti į visų produktų, kuriuos vartojame, kainą. Tada ekonomika veiktų be iškraipymų, pasaulį užteršti tiesiog taptų per brangu.
Praktikoje tai yra sudėtinga, nes neįmanoma pasiekti, kad išorinius kaštus į produktų kainą įtrauktų visi vienu metu. O, jei ne visi, tada iškraipoma konkurencija ir sistema neveikia. Be to, pats išorinių kaštų dydis yra gana subjektyvus dalykas, jį gana sudėtinga objektyviai nustatyti“, – svarstė M. Nagevičius.
Vis dėlto, jo nuomone, mums Lietuvoje esą nė iš tolo nepakaktų politinės valios tokiems sprendimams.
„Pati idėja apmokestinti produktus, įvertinant jų gamybos išorinius kaštus, yra tikrai teisinga. Bet pirmieji, rodantys pavyzdį, šiuo atveju tam tikra prasme aukojasi, sukurdami sunkesnes konkurencines sąlygas savo gamintojams / ūkininkams. Kol to nepadarė visi“, – apibendrino ekspertas.