„Ne Dievas ar mesijas aš esu, bet man atrodo, kad tai yra sutvarkoma. Galbūt bus pasipriešinimas, galbūt bus neigiama atmosfera. (...) Daug neteisybės žmonių atžvilgiu buvo, verslo grupių suinteresuotumas, bet per ketverius metus tikrai galima kažką pakeisti, ir tai man įdomu“, – interviu BNS sakė jis.
Anot jo, kol kas nėra nuspręsta, kaip bus reformuojami teritoriniai tarnybos skyriai – jų pertvarka gali įsibėgėti kitais metais.
– Jūs anksčiau minėjote, kad su tarnyboje paplitusia korupcija ketinate kovoti viešumu. Ar kiekvienas korupcijos atvejis tarnyboje bus viešinamas?
– Manau, kad kažkoks atsirinkimas bus, jeigu tų atvejų bus daug. Pakantumo nebus, bet jeigu atvejų daug, tai nesinorėtų, kad Nacionalinė žemės tarnyba taptų vien tik viešintoja tų atvejų ir visas tinklapis būtų skirtas tam. Tas viešinimas yra suprantamas plačiąją prasme. Galbūt nusistatysime sistemą, kokius atvejus skelbiame viešai, o kurie atvejai per smulkūs.
Aš esu linkęs manyti, kad viskas prasideda nuo žmogaus sąmonės. Jeigu matoma, kad yra galimybė ir vien žinojimas, kad bus nesurasta ar nesugauta, tai didina drąsą tą daryti. Jeigu bus žinojimas nulinės tolerancijos, jeigu bus žinojimas, kad yra mechanizmai ir planinės ar neplaninės patikros, kad yra bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis, visa tai veiks prevenciškai ir tikėkimės, jog nebus to noro.
Tai yra valstybės tarnyba, atlyginimai nėra patys patraukliausi. Galbūt tai daro įtaką norui pasipinigauti iš šono, bet koks atlyginimas bebūtų, tai neturi būti priežastimi imti papildomus pinigus. Jeigu tau atlyginimas per mažas, ieškokis naujo darbo, kurk savo verslą. Jeigu yra nustatytas atlyginimas, tai už jį tinkamai ir padoriai atlik savo darbą. Dedame viltis – galbūt su naujuoju valstybės tarnybos įstatymu valstybės tarnautojų bus kompaktiškesnis skaičius, bet finansinis paskatinimas bus daug didesnis.
– Manote, kad viešinimas bus veiksmingas?
– Aš manau, kad žinojimas ir viešinimas tikrai prisidėtų prie mažinimo, nes tai būtų visuomenei ir susijusiems asmenims žinia apie nustatytus atvejus, kad mes tuos atvejus surandame ir nebaudžiamumo nėra, jis baigiasi. Visi neteisėti veiksmai yra anksčiau ar vėliau identifikuojami. Aišku, tai būtų dėmė tarnybai, bet tuo pačiu tai yra apsivalymo procesas. Taip, ravime piktžoles.
– NŽT vis įvardijama kaip bene labiausiai korumpuota institucija. Ar tai negąsdino jūsų nusprendžiant dalyvauti vadovo konkurse?
– Aš pats iš viso neturiu jokių asmeninių interesų ir jokio angažuotumo. Manau, kad esu visiškai antikorupcinis. Nejaučiu iš tos pusės jokio spaudimo, kad būčiau kažkur ar kažkada prasikaltęs. Manau, kad esu sąžiningas, garbingas ir žodžio žmogus.
Kitas dalykas yra teritoriniai skyriai, jie turi pakankamai daug galių. Gal pasirodysiu idealistas, bet manau, kad gali kažkas paimti ir pamėginti įvesti tvarką. Ne Dievas ar mesijas aš esu, bet man atrodo, kad tai yra sutvarkoma. Galbūt bus pasipriešinimas, galbūt bus neigiama atmosfera. Galbūt kažkas iš musės dramblį pradės daryti, bet manau, kad tas dalykas gali būti sutvarkomas. Daug neteisybės žmonių atžvilgiu buvo, verslo grupių suinteresuotumas, bet per ketverius metus tikrai galima kažką pakeisti, ir tai man įdomu.
– Kaip atrodys tarnybos teritorinių padalinių pertvarka?
– Kalbant apie teritorinių padalinių pertvarką, reikia matyti visą kontekstą. Siekiama baigti žemės reformą kaimiškose vietovėse ir miestuose. Nuosavybės teisių atstatymo proceso užbaigimas tam tikra prasme sumažina tarnybos funkcijų skaičių, atrodo, kad resursai atlaisvėja. Kitas momentas yra tai, kad keliame tikslus kuo daugiau paslaugų skaitmenizuoti taip, jog vartotojai galėtų iš išorės gauti kuo daugiau paslaugų. Taip pat institucijos viduje yra planai daug dokumentų iš senų laikų skaitmenizuoti – padaryti elektroninius ir prieinamus nuotoliniu būdu. Tai veda prie optimalesnio resursų panaudojimo.
Kažkokio optimizavimo teritoriniuose skyriuose reikės. Galbūt eitų kalba apie kažkokį stambinimą ir atskiros savivaldybės būtų dengiamos – darbuotojai būtų, bet jie bazuotųsi galbūt ne 50-yje taškų. Kol kas yra bendros vizijos, bet faktas tas, kad pokyčius reikės daryti.
– Manote, kad pertvarka gali pajudėti kitais metais?
– Taip, kitais metais tikrai judėjimas turėtų vykti. Bent jau analizė turėtų prasidėti.
– Užsiminėte, kad norite skaitmenizuoti kuo daugiau tarnybos paslaugų, kaip dar bandysite keisti žemėtvarkos procesus?
– Mano prioritetas yra aptarnavimo greitis. Institucijos reagavimo į interesantus greitis plačiąja prasme – žmogus, Seimo narys, žurnalistas, bet kas. Vienas dalykas yra įstatymų nustatyta tvarka, per kiek turime atsakyti – 20 dienų. Matau, kad mums nebūtina su elementariu ir paprastu atsakymu laukti 20 darbo dienų. Nereikia ištempti tų dalykų, kurie labai elementariai ir greitai atsakomi. Jeigu matome, kad yra situacija aiški ir paprasta arba žmogus 20-ą kartą kreipėsi ir jo situacija visiškai aiški, tai labai aiškiai ir greitai galime duoti atsakymą. Nereikia laukti ilgai.
Kitas dalykas vėlavimai, kad neliktų tokių dalykų, jog stipriai vėluojama atsakyti arba neatsakoma. Aš laikausi žmogiško kontakto su piliečiais principo. Pagaliau jeigu matome, kad nespėjame, tai kodėl institucija negali paskambinti nurodytais kontaktais ir pasakyti, kad vėluosime atsakyti arba nespėsime. Nepalikime žmogaus nežinioje.
Taip pat pagarba žmogui aptarnavime – jeigu atėjo interesantas, kad jis jaustųsi ne prašančiojo vaidmenyje. Kiekvienas ateinantis į tarnybą būtų gražiai ir pagarbiai aptarnautas ir jaustųsi orus.
– Ar jums vadovaujant keisis požiūris į verslą ir bus bandoma išvengti tokių situacijų, kaip ginčas tarp NŽT ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“?
– Mano matymas yra toks, kad turime turėti racionalią pusiausvyrą. Aš norėčiau, kad ir verslas galėtų plėtotis, bet ir tuo pačiu būtų užtikrinta valstybės turto apsauga. Tas teisingas balanso suradimas, kad nekliudytume verslo plėtrai, bet kad ir būtų teikiama visuomenei nauda ar išsaugotas viešasis interesas, tas balansas ir yra mano tikslas.
Aišku, nesinorėtų, kad tik didelėms investicijoms būtų skiriamas greitas dėmesys, o mažesnės investicijos palauktų. Aš manau, kad mes turėtume vienodai visiems skirti didesnį dėmesį. Tik taip susiklosto, kada didesnis objektas ir didesnis verslas, tai triukšmo yra daugiau. Tokių situacijų, kaip „Hanner“, yra daug daugiau, bet kitos yra tylesnės. Dėl jų visų mums vienodai skauda galvą.
– Pastaruoju metu buvo ne viena istorija apie neteisėtai valstybinę žemę „atsiriekusius“ gyventojus, ar ketinate griežčiau reaguoti į tokius pažeidimus?
– Teisiškai žiūrint, reikia įspėti žmogų vieną kartą, o po to patikrinti. Jeigu iš pradžių pašalina, o vėliau atstato, tai klausimas nuobaudų dydžio, kaip tai atgraso nuo pakartojimo. Kalbant apie visą procesą, mes domėjomės kita patirtimi. Mes dabar galvojame apie Aplinkos ministerijos įrankį „Privalomasis nurodymas“. Tai yra daug trumpesnis kelias, kad nereikia tų ilgų procesų. Jeigu nustatomas (pažeidimas – BNS), tada „Privalomojo nurodymo“ forma veikia daug greičiau ir efektyviau.
Aišku, ta situacija, kai sutvarkė, tvorą pašalino, o po kažkiek laiko vėl ją žmogus pastatė, tai turi būti ne tik kontrolė tuo metu. Turi būti kontrolė, įsivertinus rizikas, pavyzdžiui, po pusmečio nuvyksta ir pasižiūri – gal ta tvora atstatyta.
– Vyriausybė jau 2019 metais nori baigti žemės reformą, ar spėsite?
– Tu be žmogaus negali nieko padaryti, bet jie gal bus traktuojami kaip nedalyvaujantys procese. Tegul visi pagalvoja, ar nieko nėra pamiršę. Galbūt reikia ateiti į teritorinį skyrių bei pasakyti, jog aš atsiradau. Yra ieškoma daug žmonių.
Miestuose situacija kitokia. Čia pačios savivaldybės turi nurodyti, kokie plotai yra laisvi. Vienos savivaldybės teikia informaciją, o kitos sako, kad neturi laisvų plotų. Galbūt teks priimti sprendimus, – jeigu natūra nebeišeina grąžinti, tai pinigine išraiška bus atlyginta. Kito kelio nebėra. Su miestais situacija problematiškesnė.
