Pasaulinė vyriausybė
„Auksinio milijardo“ sudėtis ir dydis yra nepastovūs, jo parametrai svyruoja, atsižvelgiant į situaciją, tačiau esmė dėl to nesikeičia. Tai – ne kas kita kaip fundamentalistinė neoliberali koncepcija, atsiradusi praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Tais laikais daugybė atskirų krizių – politinių, finansinių, žaliavų, ekologinių – suformavo sisteminės krizės nuojautą.
Atsirado organizacijų, siekiančių rasti būdą, kuriuo turtingoji pasaulio dalis įveiktų krizę. Buvo įkurtas Romos klubas ir jau pirma jo pateikta ataskaita – Donellos Meadows „Augimo ribos“ (1972 m.) – buvo išversta į dešimtis kalbų ir išleista 4 mln. egzempliorių tiražu. Tūkstančiuose Vakarų universitetų knyga buvo įvertinta kaip mokymo kursas, jis išauklėjo Vakarų elitą.
Koncepcijos logika tokia: išteklių visiems nepakanka, vadinasi, reikia suformuoti pasaulinę vyriausybę, kuri perkonfigūruos pasaulinę gamybos ir rinkos sistemą ir užtikrins atskirų šalių gamtos išteklių prieinamumą šiai pasaulinei rinkai. Faktiškai visos planetos ištekliai bus padovanoti 20-iai išsivysčiusių šalių.
Žmonės reikalaus pertvarkų
Susiformavo laisvosios prekybos „auksinis trikampis“: JAV – Vakarų Europa – Japonija. Na, o kiti vargingi pasaulio gyventojai gyvena tokiomis sąlygomis, kai išteklių naudojimas nedidėja. Be to, dėl masinės psichozės sparčiai daugėjant gyventojų kilo idėja ne tik riboti gyventojų skaičių, bet ir jį mažinti. Politiniu ir net filosofiniu, antropologiniu šio projekto pagrindu tapo neoliberalizmo teorija.
1974 m. JTO Generalinė Asamblėja priėmė Deklaraciją dėl naujos tarptautinės ekonominės tvarkos, kuri tapo būsimosios globalizacijos pamatais. Romos klubo prezidentas Aurelijus Pečejis rašė, kad šia deklaracija paskelbiama pasaulinė socialinė politinė vargingųjų revoliucija, kurią skatins protestai prieš neteisybę. „Milijardai žmonių atkakliai reikalaus perskirstyti valdžią, turtus ir pajamas. Galima tvirtai įsitikinus teigti, kad šie revoliuciniai procesai nesustabdomi ir audringiausi įvykiai mūsų dar laukia ateityje“, – tvirtino A. Pečejis.
Agresyviausia žmonijos dalis
Išlaikyti turtingųjų ir vargingųjų nelygybę galima tik jėga. Išskirtinis „auksinio milijardo“ bruožas yra pati agresyviausia, geriausiai ginkluota ir dažniausiai panaudojanti jėgą žmonijos dalis. Kas priklauso „auksiniam milijardui“? Europos ir Šiaurės Amerikos šalys, Japonija, Australija, Izraelis. Kiek „auksinis milijardas“ yra vieningas? Tai anaiptol ne homogeniška visuomenė. Amerikoje 50 mln. žmonių neturi medicininio draudimo. Beveik visose išvardytose šalyse bedarbiai skaičiuojami milijonais ir nedarbas yra stabilus. Italija – „auksinio milijardo“ dalis, tačiau koks kontrastas tarp šalies šiaurės ir pietų! Šio „milijardo“ viduje stiprėja socialinės destrukcijos reiškiniai, kriminalizacija ir lėtas susinaikinimas.
Ar pagal šį modelį galima išspręsti išteklių trūkumo problemą? Įsivaizduokime baisiausią situaciją: Žemėje liko milijardas gyventojų. Net jei tada išteklių pakaks visiems, vis tiek susiformuos „auksinė“ tokios žmonijos dalis, kurios egzistavimui įtakos turės kiti gyventojai. Kitaip sakant, vėl įvyks susisluoksniavimas.
Nauja vergvaldžių visuomenė
Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje Amerikoje buvo parašyta daugybė disertacijų apie etninius konfliktus, kuriuose žūsta daugybė žmonių. Tačiau viskas neapsiribojo vien tyrimais ar Tomo Maltuso (žymus anglų demografas ir ekonomistas, išgarsėjęs kūriniu „Gyventojų raidos principai“, kurio pagrindinė idėja – žmonių populiacija auga geometrine progresine, o maisto išteklių – tik aritmetine, todėl žmonija pasmerkta, kad joje nuolat išliktų vargingų sluoksnių ir neprievalgio zonų) idėjų dėl gyventojų skaičiaus mažinimo tobulinimu. Jos buvo įgyvendintos. Buvo atliekami eksperimentai realiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, Ruandoje buvo sukeltos skerdynės tarp dviejų genčių, kurių metu žuvo beveik milijonas žmonių.
Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje paskelbti ir svarbiausi „auksinio milijardo“ manifestai, tarp jų ir prancūzų ekonomisto Jacqueso Attali futurologiniai darbai, kuriuose aprašoma pasaulio evoliucija, kuri mūsų laukia, sėkmingai taikant „auksinio milijardo“ koncepciją. Ja remiantis kuriama nauja vergvaldžių santvarka. Tačiau pasaulis negali atlaikyti tokio suskaldymo. Tai – tik T. Maltuso pasekėjų ir neoliberalų utopija. Šiuo metu ji transformuojasi į naujus globalizavimo variantus.
Tikiuosi, netrukus „auksinio milijardo“ koncepcija liks praeityje, nes šiuolaikinė istorija priešinasi šiam reiškiniui.
Pagal Sergėjaus Kara-Murzos publikacijas užsienio spaudoje
