Tai buvo pasakyta dieną po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsiminė, kad „tam tikros kapitalo grupės“ galėtų „pas mus laikyti savo įrenginius“, taip tarsi kalbėdamas apie oligarchų jachtų atvykimą.
Šie komentarai sukėlė spekuliacijų, kad Turkija gali aktyviai skatinti į juodąjį sąrašą įtrauktų milijardierių investicijas, tačiau analitikai įspėja, kad tokia nauda gali būti trumpalaikė.
Rusijos oligarchų turtai ieško naujų namų, o Turkija pristato save kaip svetingą šeimininkę, rašo portalas CNBC.
Jau sulaukė rusų jachtų
Turkijos užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu teigė, kad į šalį priimtų Rusijos oligarchus, kuriems pritaikytos sankcijos, ir kaip turistus, ir kaip investuotojus, jei tik jų verslo sandoriai atitiktų tarptautinę teisę.
Tai buvo laikoma tiesiogine užuomina apie neseniai į Turkiją atvykusius kelis Rusijai priklausančius prabangius objektus, įskaitant dvi prabangias jachtas ir milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausantį privatų lėktuvą.
Šie komentarai sukėlė spėliones, kad Turkija – ES nepriklausanti, bet NATO narė – gali aktyviai skatinti į juodąjį sąrašą įtrauktų milijardierių investicijas, siekiant sustiprinti savo ekonomiką.
Remiantis „Reuters“ pranešimais, turtingi rusai jau aktyviai ieško investicijų šioje šalyje. Tačiau bet kokia būsima nauda gali būti trumparegiška šaliai, bandančiai subtiliai balansuoti tarp Rusijos ir Vakarų.
„Rusijos pinigų pritraukimas gali pakenkti Turkijai ilgalaikėje perspektyvoje“, – CNBC sakė Defne Arslanas, Atlanto tarybos Turkijoje vyresnysis direktorius ir buvęs JAV ambasados Ankaroje ekonomistas.
Subtili pusiausvyra
Vykstant karui Ukrainoje, Turkija stengiasi išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą.
Griežtai kritikuodama Maskvos invaziją, ji susilaikė nuo tokių sankcijų, kokias įvedė JAV, ES, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, teigdama, kad iš principo joms nepritaria.
Turkija ėmėsi neutralaus tarpininko vaidmens, palengvindama taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Antradienį Stambule vykusiose derybose, atrodo, atsirado vilčių pasiekti proveržį, kai Maskva sutiko sumažinti savo karinį puolimą prieš Kijevą ir Černigovą, o Ukrainos derybininkai pasiūlė priimti neutralų statusą mainais į saugumo garantijas.
Turkijos neutralumo pozicija iš esmės suprantama atsižvelgiant į jos glaudžius ekonominius ir diplomatinius ryšius su Rusija, ypač energetikos, gynybos, prekybos ir turizmo srityse. Todėl Vakarų sąjungininkai nespaudė Turkijos prisijungti prie sankcijų ir tikėtina, kad jos už šį neprisijungimą nebaus.
Dėl to Turkija tampa prieglobsčiu sankcionuotų rusų turtams. Iš tiesų užsienio investicijų ir prabangaus turto pirkėjų antplūdis galėtų tapti paspirtimi Turkijos ekonomikai, kuri rugsėjį patyrė sunkumų, nes palūkanų normų mažinimas šalyje padidino ir taip sparčiai augančią infliaciją.
Tačiau, pasak Emre Pekerio, Turkijos specialisto ir direktoriaus politinės rizikos konsultacijų bendrovėje „Eurasia Group“, Vakarų tolerancija gali sumažėti, jei Turkija pradės aktyviai siekti turto, kuriam taikomos sankcijos.
„Jei jie stato savo jachtas, tegu. Tačiau Ankara labai greitai suvoks, kad Turkija tampa pagrindu sankcijoms griauti, ir stengsis to išvengti“, – sakė E. Pekeris.
Šlubuojanti ekonomika
Vargu ar Turkija gali sau leisti, kad jai būtų taikomos antrinės sankcijos, turint omenyje spaudimą, kurį jos ekonomikai jau sukėlė karas ir dėl jo Rusijai taikomos sankcijos.
Praėjusį mėnesį, smukus liros kursui ir kylant žaliavų kainoms, infliacija šoktelėjo iki aukščiausio lygio per 20 metų – 54,4 proc. Duomenys, kuriuose atsispindėtų visas karo poveikis, dar nepaskelbti.
„Dėl Rusijos puolimo Ukrainoje, Turkijos ekonominė padėtis tampa dar pavojingesnė“, – sakė E. Pekeris.
„Pasekmės – aiškios“, – tęsė jis. „Infliacinis spaudimas didėja, o tai destabilizuoja Turkijos ekonomiką. Sankcijų padariniai apribos arba sustabdys turizmą iš Rusijos ir Ukrainos, kuris sudarė apie trečdalį viso turizmo iš užsienio srauto. Ir tai turės įtakos Turkijos investicijoms į Ukrainą ir Rusiją“.
Tuo metu R. T. Erdoganas siekia išlaikyti Turkijos, kaip nepriklausomos tarpininkės vykstančiame konflikte, reputaciją, siekdamas užsitikrinti palankumą tiek šalies viduje, tiek užsienyje prieš 2023 m. vyksiančius rinkimus.
„Erdoganas desperatiškai siekia prasibrauti iki kitų metų rinkimų,“ – CNBC sakė „BlueBay Asset Management“ vyresnysis besivystančių valstybių strategas Timothy Ashas.
Vis dėlto Turkija turi galimybių sustiprinti savo ekonomiką ir pasinaudoti turto judėjimu iš Rusijos, nesukeldama politinių ir ekonominių pykčių.
Pasak Atlanto tarybos atstovo A. Arslano, tai apima ir investicijų pritraukimą iš 450 Vakarų prekių ženklų, kurie iki šiol pasitraukė iš Rusijos.
„Teisingai sužaidus manau, kad tai gali tapti didžiule galimybe Turkijai ne tik išlikti vienoje gretoje su Vakarų sąjungininkais, bet ir potencialiai pritraukti investicijų iš užsienio bendrovių“, – sakė ji, be kitų veiksnių, pabrėždama Rusijos ir Turkijos geografijos ir gamybos linijų panašumus.
Iš tiesų R. T. Erdoganas praėjusią savaitę sakė, kad Turkijos „durys atviros“ bendrovėms, norinčioms perkelti savo verslą už Rusijos ribų.
„Iš Rusijos išvyksta ne tik amerikiečių bendrovės, bet ir daug prekių ženklų bei grupių iš viso pasaulio. Žinoma, mūsų durys atviros tiems, kurie nori atvykti į mūsų šalį“, – sakė jis.
