Parengtame Kauno darnaus judumo plane iškelta idėja – apmokestinti įvažiavimą į Kauno senamiestį. Ir jei tam miesto valdantieji pritars, mokestis bus pora eurų.
„Skaičiavimai, atlikus koreliacijas su žmonių pajamom, su automobilių kaštais. Tai yra konsultantų mokslininkų teikiami siūlymai, kad ta kaina galėtų būti 2 eurai kažkada ateityje“, – sako administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Išgirdę tokius valdžios užmojus gyventojai dalijasi į dvi stovyklas. Štai vieni – šiaušiasi. Tokią idėją vadina Senamiesčio numarinimu, stebisi kaip reiks saugiai vaikus į mokyklą vežti, ar savaitgalį į pamaldas vykti, ir net ironizuoja:
„Tai ir už sėdėjimą tada, jeigu išlipi iš mašinos tai tada dar mokėt už išlipimą.“
„Manau, kad nereikia, tam kad senamiestis nenumirtų ir mes galėtumėm juo džiaugtis.“
„Teigiamai, sumažėtų to pačio transporto centre, ir ta tarša oro viskas.“
„Man atrodo, kad savivaldybė per daug persistengė su lupikavimu ir naudojasi žmonėmis.“
„Gali nevažiuoti į miestą, gali šalia pasistatyti, nebūtinai čia su mašina visiems atvažiuoti. Jeigu padarys – nemanau kad čia visi labai nukentės.“
„Kai negali vaiko paleist, nes visur kamščiai – tai tada problema.“
„Ir taip žmonės pakankamai sumoka už parkavimą, ypač Rotušėj kadangi yra pati brangiausia zona, tai manau tikrai nebūtų į naudą ir niekam nepatiktų.“
„Tai nėra kurortinis miestas, tai gal pakanka parkavimo mokesčio.“
„Vaikus iš mokyklos paimt – būtų problema, jėzuitų gimnazijoj mokosi tai būtų problema.“
Valdininkai nepritariančiuosius skuba raminti, esą mokesčio nebus nei šiemet, nei kitąmet. Darnaus judumo planas yra dešimtmečio strategija. Pirmiausia stebės situaciją, tada spręs. Tik patikina – mažinti automobilių srautus į senamiestį būtina, mat tarša didelė, per parą čia atvyksta apie 12 tūkstančių mašinų, po apmokestinimo skaičiuojama, kad jų sumažėtų trečdaliu.
„Didžiausia mūsų problema – transporto tranzitas. Pagal mūsų skaičiavimus daugybė transporto priemonių būtent automobilių tiesiog pravažiuoja pro centrą pro Rotušės aikštę pro Senamiestį – taip keldami taršą, saugumo ir kitas problemas“, – teigia T. Metelionis.
Savivaldybės statistika skelbia, jog net 57 proc. kauniečių kasdienėms kelionėms renkasi automobilius, o vos 29 proc. naudojasi viešuoju transportu, 10 proc. vaikšto pėsčiomis ir tik 4 proc. rieda dviračiais. Kauno miesto valdžia, kaip ir Vilniaus, viliasi pakeisti žmonių įpročius ir kad daugiau miesto gyventojų rinksis kitą keliavimo būdą.
„Tai nepamirštamas ir Kėdainių tiltas. Reikia sukurti patogias sąlygas žmonėms apvažiuoti. Jau yra paskelbta apie atnaujinimą troleibusų… Kiti skatinimo būdai keliauti pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais ir žinoma analogiškai turėtų būti ribojamas automobilių eismas, sukuriant alternatyvas patogesnes, pigesnes, greitesnes“, – sako T. Metelionis.
Beje, įvedus įvažiavimo rinkliavą, gyvenantieji senamiestyje sulauktų tam tikros malonės – nemokamai įvažiuoti galėtų vienas vienam butui priklausantis automobilis, antram būtų taikoma nuolaida. Kaip tokia rinkliava būtų imama – ar per stovinčius aparatus, ar per išmaniąją programėlę telefone, dar sprendžiama.
Tiesa, tame pačiame darnaus judumo plane siekiant mažinti taršą Kaune Senamiesčiu neapsiribojama – vėliau siūloma apmokestinti ir daugiau erdvių – nusitaikyta dar ir į Naujamiestį.
