Autoplius.lt duomenimis, antrąjį 2020-ųjų metų ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje įvyko beveik aštuntadaliu mažiau sandorių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ir nors trijų mėnesių rezultatui iki rekordo labai toli, svarbiausiu pusmečio akcentu įvardijamas sugrįžęs rinkos aktyvumas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Per balandžio, gegužės ir birželio mėnesius Lietuvoje įvyko 99,7 tūkst. automobilių sandorių – 12,8 proc. mažiau nei prieš metus. Balandį ir gegužės pradžioje automobilių prekyba buvo silpna, tačiau gegužės pabaigoje bei birželio pradžioje jau fiksavome aiškius rinkos atsigavimo požymius. Birželio mėnesio duomenys nustebino sandorių gausa, o tai parodė, kad automobilius pirko ir tie, kurie šį procesą dėl įvykusio karantino buvo atidėję vėlesniam laikui“, – pranešime cituojamas portalo komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Per pastaruosius 3 mėnesius įvyko 60,7 tūkst. naudotų automobilių perregistravimo operacijų – tik 3,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį. Kiek labiau buvo paveikta importo rinka: iš užsienio pastoviai registracijai įvežtų naudotų automobilių srautas per antrąjį šių metų ketvirtį mažėjo 12,6 proc. iki 32,2 tūkst. sandorių.
„Pasibaigus karantino laikotarpiui automobilių pirkėjai turėjo laiko suspėti atlikti sandorius iki liepos 1 dienos. Daug kas atidėjo šį procesą ir laukė paskutinės dienos, o nespėję to padaryti už registruojamus taršius automobilius privalėjo susimokėti. Bet galime į tai pažiūrėti ir kitu kampu: vairuotojų nelaukiama liepos 1 diena sužadino ir taip organiškai bundančią šalies naudotų automobilių rinką“, – eiles prie „Regitros“ padalinių paskutinėmis birželio dienomis primena automobilių rinkos ekspertas.
2020 metų antrojo ketvirčio metu Lietuvoje buvo užfiksuotas ne tik staigus atsigavimas, bet ir pokyčiai pirkėjų prioritetuose. Nors šalyje ir toliau dominavo prekyba 11 – 15 metų amžiaus grupės automobiliais, geidžiamesni antrąjį ketvirtį buvo „Premium“ segmento modeliai.
„Pirmą kartą populiariausias naudotas automobilis Lietuvoje buvo ne „Volkswagen Passat“. Jį iš pirmos pozicijos išstūmė 3 serijos „BMW“. Negana to, „Passat“ nuo 3 vietoje esančio kiek didesnio 5 serijos „BMW“ modelio skyrė tik kukli 55 sandorių persvara. Ekonominės klasės automobilių populiarumas atlėgo, tačiau tikėtina, jog tai buvo trumpalaikiai pokyčiai. Darome prielaidą, jog vairuotojai galingesnius bei didesne komforto įranga aprūpintus M1 bei N1 tipo automobilius skubėjo įregistruoti iki registracijos mokesčio“, – M. Buzelis.
Kitas per paskutinius 3 mėnesius pastebėtas pokytis pasireiškė importuotų automobilių pasiskirstyme pagal degalų tipą. Pasak rinkos eksperto Mato Buzelio, pirmą kartą dyzelinių automobilių proporcija tarp visų per antrąjį ketvirtį importuotų naudotų automobilių neviršijo 70 proc. – tokio tipo automobiliai sudarė 69,7 proc. visos importo rinkos arba net 3,7 proc. punkto mažiau nei 2019-ųjų antrąjį ketvirtį. Autoplius.lt duomenimis, vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina 2020 metų balandžio – birželio mėnesiais siekė 4,6 tūkst. eurų – 320 eurų daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Matas Buzelis tvirtina, jog rodiklį išaugino pasikeitęs naudotų automobilių pasiskirstymas pagal amžių.
„Iš visų į Lietuvą įvežtų automobilių populiariausios 11 – 15 metų amžiaus grupės modeliai buvo atsakingi už 42,3 proc. visos importo rinkos – beveik 3 proc. punktais mažiau nei per 2019-ųjų antrąjį ketvirtį. 1 – 5 bei 6 – 10 metų amžiaus grupių rinkos dalys didėjo atitinkamai 2,3 bei 0,3 proc. punkto. Taip pat įdomu tai, jog Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 6 – 10 metų amžiaus grupės automobilių sandoriai buvo atsakingi už vienodą – ketvirtadalio – importo rinkos dalį“, – teigia M. Buzelis.
Lėčiausiai balandžio – birželio mėnesiais gijo naujų automobilių prekyba. Anot M. Buzelio, per šį laikotarpį Lietuvoje buvo įregistruota tik 6,8 tūkst. naujų M1 ir N1 automobilių arba 55,7 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau ir naujų automobilių rinkos dinamikoje pastebėtas teigiamas sandorių poslinkis.
Neskaitant reeksporto atvejų, M1 ir N1 tipo naujų lengvųjų transporto priemonių registracijų skaičius šį balandį buvo 66 proc. mažesnis nei prieš metus. Gegužę deficitas sumažėjo iki 53 proc., o birželį metinis sandorių atsilikimas siekė tik ketvirtadalį – 24,5 proc. „Būtų naivu tikėtis, jog naujų automobilių prekyba į prieškrizinį lygį sugrįš dar šiais metais, bet antrąjį ketvirtį užfiksuota sandorių progresija tikrai suteikia optimizmo. Tačiau turime nepamiršti, kad karantinas palietė ne tik pirkėjus, bet ir gamintojus – prireiks laiko, kol naujų automobilių sandoriai sugrįš į 2019-ųjų lygį – tiekimas gali vėluoti“, – priduria Matas Buzelis.
Per antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įregistruota naujų automobilių už maždaug 152 mln. eurų – 46 proc. mažiau nei prieš metus. Apyvarta už naujus automobilius per kelis pastaruosius metus sudarydavo 33 – 40 proc. visos automobilių rinkos apyvartos. Šį kartą, anot M. Buzelio, naujų automobilių sandoriai sudarė tik kuklius 26,4 proc. iš visos 577 mln. eurų rinkos apyvartos. Prieš metus, 2019-ųjų antrąjį ketvirtį iš viso įvyko sandorių už 708,8 mln. eurų – 18,5 proc. daugiau nei šiemet.
Neskaičiuojant naujų automobilių reeksporto faktoriaus, vairuotojai daugiausiai pirko naujus „Toyota“ markės automobilius. Jų per antrąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruota 1070 vnt. arba 36,6 proc. mažiau nei per 2019-ųjų tą patį laikotarpį. Antroje vietoje – „Volkswagen“ su 656 įregistruotais automobiliais (-52,1 proc.), o trečioje liko „Škoda“ su 512 įregistruotais naujais modeliais (-31,1 proc.).
M. Buzelis pastebi, kad registracijos mokestis beveik neaplietė naujų automobilių rinkos – birželio antroje pusėje naujų automobilių salonai nesulaukė tiek daug desperatiškai automobilius įsigyti skubančių pirkėjų.
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus registracijos mokesčiui šalies automobilių rinka, pasak Autoplius.lt atstovo, turėtų stabilizuotis. „Tokio staigaus ir didelio naudotų automobilių sandorių augimo, kokį fiksavome birželį, šiais metais nesitikime. Tikėtina, kad senesnių ir pigesnių automobilių sandorių sumažės, nes kai kuriais atvejais mokesčio dydis gali sudaryti trečdalį arba daugiau parduodamos mašinos kainos. Tokias transporto priemones vairuotojai eksploatuos ir toliau, neturėdami kitos alternatyvos – ypač regionuose“, – akcentuoja M. Buzelis.
