Vakar Šiauliuose posėdžiavusi komisija davė namų darbų Šiaulių valdžiai. Būtina kuo skubiau atstatyti geležinkelio bėgių atšaką, einančią pro Šiaulių oro uostą. Paklojus bėgius Lietuva galėtų konkuruoti su kitomis Baltijos šalimis dėl NATO krovinių.
Kieno lėšomis atstatys atšaką?
Darbo grupė nagrinėja galimybes per Šiaulių oro uostą gabenti iš Afganistano ir į jį ISAF (Tarptautinės saugumo paramos pajėgos) nekarinius krovinius, skirtus ISAF operacijoms aptarnauti. „Šiaulių kraštas“ rašė apie demontuotą geležinkelio atšaką, einančią šalia oro uosto ir planus, susijusius su NATO krovinių pervežimu.
Vakar į Šiaulius atvyko Užsienio reikalų, Susisiekimo bei Krašto apsaugos ministerijų atstovai, Lietuvos kariuomenės, „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos jūrų uosto, ekspeditorių ir krovos kompanijų atstovai.
„Koncentruojamės į dvi galimybes. Viena jų – krovinius skraidinti lėktuvais į Šiaulių oro uostą, o iki Klaipėdos jūrų uosto gabenti sunkvežimiais. Kita galimybė – atskraidintus krovinius perkelti ant geležinkelio“, – sakė Šiaulių meras Justinas Sartauskas.
Krovinių srautai sunkvežimiais per Lietuvą jau keliauja, bet norima įtraukti ir geležinkelį.
Mero teigimu, svarstoma, kas atstatys trūkstamą 6,9 kilometro geležinkelio atšaką. Vienas iš variantų – ją atstatyti vykdant Logistikos centro projektą iš Europos Sąjungos pinigų. Kita galimybė – atšaką galėtų nutiesti valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.
„Mūsų skaičiavimais, pavasarį jau galėtume pradėti atšakos tiesimo rangos darbus, bet aiškinsimės, ar negalima dar greičiau“, – sakė J. Sartauskas.
Gruodžio mėnesį Šiaulių miesto valdžia turės referuoti darbo grupei, kaip vyksta darbai.
Perspektyva – prekyba su Azija
„NATO krovinių tranzitas per Lietuvą – labai reikšmingas mūsų šaliai. Pirmiausia dėl papildomų krovinių Lietuvai“, – sakė darbo grupės vizitui į Šiaulius vadovavusi Gitana Grigaitytė, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė.
G. Grigaitytės teigimu, kroviniai tranzitu į Afganistaną jau keliauja per Klaipėdos jūrų uostą nuo 2010 metų. Pajungus didžiausią šalies oro uostą Šiauliuose, būtų panaudotos visos Lietuvos transporto rūšys.
„Jeigu Lietuvai pavyktų įsitvirtinti naujame oro, sausumos ir jūrų transporto koridoriuje gabenant NATO krovinius, vėliau per šią grandinę mes dalyvautume prekybos projektuose su Azija, paimant jau nebe NATO, o civilinius prekybos krovinius su Azijos šalimis“, – sakė G. Grigaitytė.
Konkurentai – kaimynai
G. Grigaitytės teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija dalyvauja gabenant NATO krovinius.
„Konkurencinė kova stipri. Pirmiausiai konkuruojame su Ryga, kuri turi šalia ir oro, ir jūrų uostus. Jiems lengviau pristatyti savo privalumus. Tačiau ir Lietuva turi savų privalumų: bandysime konkuruoti kaina, sparta, logistikos, sandėliavimo galimybėmis. Kadangi pagrindiniai NATO partneriai yra amerikiečiai, mes su jais dirbame ir jiems yra patrauklios Lietuvos sąlygos“, – sakė G. Grigaitytė.
Kad NATO kroviniai keliautų per Šiaulius, reikia ne tik trūkstamos geležinkelio atšakos, bet ir pasiruošti oro uostui.
Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys patvirtino, kad įmonė seniai priiminėja orlaivius, kurie skraidintų NATO krovinius. Nukreipus NATO krovinius per Šiaulių oro uostą, įmonės apkrova išaugtų tris kartus, nes per dieną Šiauliuose leistųsi po du orlaivius.
„Padidėjus krovinių srautams, reikės pasirašyti sutartį su aviacijos baze, kad galėtume naudotis bendra įranga ir bendra infrastruktūra. Įmonei reikės ieškotis ir papildomos orlaivių aptarnavimo įrangos. Aikštelės jau yra ruošiamos. Verta ruoštis, nes pinigai iš tokių krovinių – dideli“, – sakė R. Mikšys.