BKT vadovas tikina, kad „Belaruskalij“ per 5 metus ketina padidinti gamybą 3 mln. tonų, ir Klaipėdos įmonė nori būti tam pasirengusi.
Ministras nekomentuoja šią savaitę priimto konfidencialaus Vyriausybės sprendimo dėl „Belaruskalij“ ir I. Udovickio investicijų uoste, tačiau sako, kad jis atveria kelią BKT plėtrai, uosto krantinių gilinimui.
„Galiu pasakyti tiek tiek, kad jiems (BKT – BNS) didinti apkrovą reikalinga papildoma uosto teritorija. Daugiau negaliu sakyti. (Įsigiję „Nemuno terminalą“ – BNS) tada jie turės galimybę plėsti teritoriją ir trąšų eksportą“, – BNS ketvirtadienį sakė susisiekimo ministras, šią savaitę Minske susitikęs su „Belaruskalij“ vadovu Ivanu Golovatu ir aptaręs trąšų eksporto per Klaipėdos uostą apimtis.
J. Narkevičiaus teigimu, Lietuva suinteresuota, kad Baltarusijos kroviniai nebūtų nukreipti į Latvijos uostus.
„Pirmas dalykas, išsaugoti tai, kas yra, nes labai didėja konkurencija, „Belaruskalij“ turi pasiūlymų iš Latvijos, bet kadangi turi gerus santykius su mūsų geležinkeliais ir uostu, turi 30 proc. akcijų (BKT – BNS), tai nori dar plėstis. Nes rinka pasaulinė siaurėja, numatomas dalinis mažinimas“, – kalbėjo jis.
BKT generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas sako, kad trąšų rinkos traukimasis yra labai reliatyvus, iš esmės ji kasmet auga apie 5 proc. Jo teigimu, 2024 metais „Belaruskalij“ planuoja gaminti 15 mln. tonų trąšų – maždaug 3 mln. tonų daugiau nei šiuo metu, ir tai, jo žodžiais, bus labai nemažas augimas.
„Tai (BKT plėtra – BNS) yra tik galimybė, tik perspektyva. Baltarusijos gamykla turi savo planų, ji planuoja didinti gamybos apimtis, ir jeigu mes nebūsime pasiruošę, tas krovinys išeis kitur - latviai jo nori, ukrainiečiai nori. Tai ši teritorija mums buvo reikalinga kaip perspektyvinė galbūt būsimai plėtrai“, – BNS aiškino V. Dambrauskas.
Susisiekimo ministerija BNS pranešė, kad Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi aptarnauti papildomai 2-4 mln. tonų kalio ir 1 mln. tonų azoto trąšų iš Baltarusijos.
BKT vadovo teigimu, įsigijus „Nemuno terminalą“, naujoje teritorijoje nebūtinai būtų plečiama krova – joje galėtų būti pastatyti dar 7 sandėliai su fasavimo ar pridėtinių produktų galimybėmis.
J. Narkevičius nekomentavo, ar su I. Golovatu kalbėta apie „Belaruskalij“ ketinimus didinti akcijų dalį „Birių krovinių terminale“.
„Čia jau negaliu kalbėti (...). Dėl akcijų įsigijimo nebuvo kalbos, bet pagal sutartį jie turi galimybę plėsti, bet tam reikalinga infrastruktūra. Tai susiję ir su uosto gilinimu, nes laivai atplaukia nepilni. Dabar kalbame apie pagilinimą nors 0,5-1 metro, tai galės pereinamuoju laikotarpiu padidinti (eksportą – BNS)“, – aiškino ministras.
V. Dambrauskas tikino, kad „Belaruskalij“ neketina didinti savo dalies BKT.
„Užmirškite, jiems reikėjo garantijų, jie tas garantijas turi – terminalą, per kurį jie garantuotai gali krauti, ir jiems to užtenka“, – BNS sakė V. Dambrauskas.
Vyriausybė praėjusį pirmadienį uždarame posėdyje priėmė sprendimą dėl Birių krovinių terminalo planų įsigyti I. Udovickio kontroliuojamą „Nemuno terminalą“. Šį įsigijimą anksčiau buvo apsvarsčiusi vyriausybinė komisija, tikrinanti strateginių įmonių sandorius.
Vyriausybės atstovai šio sprendimo nekomentuoja, argumentuodami, kad jis yra konfidencialus.
Jo priėmimo aplinkybes opozicijos iniciatyva ketina aiškintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tai inicijavę pozicijos politikai teigia turintys informacijos, kad „komisija, tikrinanti tokių sandorių atitikimą nacionalinio saugumo interesams, rekomendavo nepritarti minėtam sandoriui, o Vyriausybė visgi pritarė jam“.
Jie kelia klausimą, ar toks sprendimas „nesustiprins Baltarusijos autoritarinio režimo įtakos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.
Tiek Birių krovinių terminalas, tiek „Nemuno terminalas“ Klaipėdos uoste veikia viena greta kitos, abejose daugiausia akcijų turi I. Udovickis.
Registrų centro duomenimis, I. Udovickis valdo 70 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, „Belaruskalij“ turi 30 proc. „Nemuno terminalo“ 100 proc. akcijų per „Ferteksos transportą“ I. Udovickis valdo kartu su Olga Udovickaja.
BKT pernai perkrovė 10,1 mln. tonų trąšų (21,6 proc. daugiau nei 2017 metais), 98 proc. jų sudarė „Belaruskalij“ kroviniai. Pastaroji pernai pagamino daugiau kaip 12 mln. tonų kalio chlorido – 0,5 mln. tonų daugiau nei užpernai.
Pasak V. Dambrausko, šių metų BKT krova bus panaši kaip pernai, galbūt svyruos apie 1-2 proc.
Baltarusija yra viena pagrindinių kalio trąšų tiekėjų tarptautinei rinkai, jas eksportuoja į daugiau kaip 100 valstybių, patenkina apie penktadalį jų pasaulinio poreikio.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, visų Baltarusijos trąšų krova Klaipėdos uoste nuolat auga – 2018 metais ji siekė 14,9 mln. tonų (32 proc. bendros uosto krovos), o uosto pajamos iš jos siekė apie 17,25 mln. eurų. Dar apie 2 mln. eurų gauta iš naftos produktų, apie 1,8 mln. eurų – iš kitų krovinių – konteinerių, ro-ro ir kitų Baltarusijos krovinių.
Klaipėdos uosto krovos bendrovių pajamos iš baltarusiškų krovinių pernai siekė apie 67 mln. eurų.
Iki 2006 metų visos baltarusiškos trąšos buvo eksportuojamos per Ventspilio uostą.
