Nagevičius: valstybė turėtų labiau skatinti pereiti prie netaršaus transporto

„Tam tikra prasme kažkokia matosi pokyčių pradžia, bet yra tokių sričių, kur valstybė tikrai galėtų greičiau daryti pokyčius (...). Natūralu, kad verslas neperka švaresnio transporto priemonės, nes tiesiog nėra ekonominio motyvo, kurį turėtų sukurti valstybė savo reguliavimu“, – LRT radijui sakė M. Nagevičius.

Pasak jo, pavyzdžiui – sunkiojo transporto srityje būtų galima taikyti diferencijuotus kelių mokesčius netaršiam arba taršiam transportui.

„Šita galimybė yra visiškai neišnaudojama. Biometanu varomiems sunkvežimiams kol kas nėra kažkokių didesnių nuolaidų važinėjant keliais Lietuvoje – tai praktiškai kainuoja tiek pat, ar naudoji dyzelinu ar biometanu varomą vilkiką“, – teigė M. Nagevičius.

Savo ruožtu, Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė teigė, kad dabar taikomos priemonės, skatinančios žaliąjį transportą, turės teigiamą efektą, tačiau jo reikia palaukti. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šildymo ir elektros sąskaitos gerokai patuštino gyventojų pinigines – balandį bus gerų žinių

Maikštėnas: pirmasis jūros vėjo parkas gali vėluoti iki penkerių metų

„Elektrum Lietuva“: vėjuoti ir saulėti orai 62 proc. mažino elektros energijos kainas

„Ne visos priemonės iš karto duoda efektą (...), reikia palaukti, nes priemonės efektas pasireiškia vėliau. Jeigu įsigyjame elektromobilį šiandien, tai nereiškia, kad tarša iš karto sumažėjo, mes turim jį eksploatuoti, kad jo efektas duotų rezultatų“, – kalbėjo A. Gasiūnienė.

Paklausta, ar reikėtų mažinti importo mokesčius kiniškiems automobiliams, A. Gasiūnienė sakė, kad „yra įvairiausių priemonių, bet reikia kiekvieną priemonę vertinti itin atsakingai, vadovaujantis ne tik nacionaliniais, bet ES teisės aktais“.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje gyventojai ir verslas, įsigydami netaršų automobilį, gali kreiptis dėl subsidijos, šalyje taip pat vystoma elektromobilių įkrovimo infrastruktūra bei yra kitos įvairios žaliąjį transportą skatinančios priemonės.

Eurostato duomenimis, pagal atsinaujinančių išteklių suvartojimą transporte, Lietuva yra šešta nuo pabaigos tarp ES valstybių, dėl to Lietuvai teks sumokėti šimtus milijonų eurų už įsipareigojimų nevykdymą.