Yulia Svyrydenko, Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja sakė, kad čia reikalingas tam tikras „koridorius“, praneša BBC.
Dėl to, kad Ukraina negali eksportuoti savo grūdų, pasaulinės maisto kainos sparčiai kyla.
Be to, tai sukėlė bado grėsmę nuo jos eksporto priklausančiose šalyse.
Y. Svyrydenko, kuri taip pat yra Ukrainos ekonomikos ministrė, paragino tarptautinę bendruomenę padėti panaikinti šalies jūrų uostų blokadą.
Ji teigė, kad tai galėtų būti „sprendimas“, leidžiantis Ukrainai eksportuoti grūdus, kurie šiuo metu yra įstrigę saugyklose ir negali būti išvežti.
„Mums reikia tarptautinių partnerių pagalbos, kad užtikrintume mūsų eksportą per jūrų uostus... kad rastume būdą, kaip sukurti koridorių arba kitą sprendimą, kaip suteikti galimybę Ukrainos laivams [vykdyti eksportą Juodąja jūra]. Reikalingas saugus praėjimas“, – sakė ji.
Y. Svyrydenko užsiminė, kad tam pasiekti gali prireikti karinių priemonių.
„Mums reikia partnerių garantijų, žinoma, tai gynybos garantija, saugumo garantija, suteikianti galimybę eksportuoti [naudojantis] šiais laivais.
Ir kad tai būtų daroma ne vieną kartą, o reguliariai. Tai yra svarbiausia.“
Pranešama, kad Lietuva, kai kurios kitos ES šalys, taip pat Jungtinė Karalystė palaiko šią Ukrainos iniciatyvą.
Tačiau Rusija dėl šantažuoja pasaulį dėl leidimo eksportuoti Ukrainos grūdus taip pat, kaip šantažuoja, dėl savo energetinių išteklių pirkimo ir reikalauja įvairių nuolaidų – pavyzdžiui, sankcijų atlaisvinimo.
Įspėjama dėl pasaulinio bado
Po Rusijos invazijos, Ukrainos kviečių eksportas smuko.
Kviečių kainoms pasaulio žaliavų rinkose smarkiai išaugus, pabrango viskas – nuo duonos ir pyragų, iki makaronų.
Ukraina gali eksportuoti nedidelius kiekius savo prekių upėmis, geležinkeliais ir baržomis Dunojaus upe. Tačiau Y. Svyrydenko įspėja, kad šių kelių nepakanka.
„Manau, kad jei paskaičiuotumėte, mums prireiktų penkerių, šešerių, septynerių metų, kad šiais maršrutais eksportuotume visą šį žemės ūkio derlių. Taigi dabar mums nepaprastai svarbu atblokuoti jūrų uostus ir mes kreipiamės į savo partnerius, kad tai įvyktų“, – sakė ji.
„Pasauliui to reikia, nes Rusija kelia pasaulinio bado grėsmę, ir vienintelis būdas išspręsti šią problemą – atblokuoti jūrų uostus.
Jei nesuteiksime ūkininkams galimybės eksportuoti savo produkciją, jiems nebus prasmės auginti ir kitą sezoną“, – tęsė ji.
Šalies atstatymas
Kitas darbotvarkės klausimas – kaip panaudoti nuo tarptautinių sankcijų nukentėjusį turtą, sakė Y. Svyrydenko.
Kovo mėnesį Ukraina aiškiai pareiškė mananti, kad Rusijos oligarchams priklausantis turtas ir įšaldytos Rusijos centrinio banko lėšos turėtų būti panaudotos Ukrainos atstatymui finansuoti.
„Mes turėtume juos paimti ir [panaudoti] Ukrainos atstatymui. Priešingu atveju, kokia prasmė buvo įšaldyti tą turtą, jei joks ukrainietis [jo] negaus?
Mums tiesiog reikia nustatyti aiškią tvarką, kaip šias lėšas gauti“, – sakė Y. Svyrydenko.
Pasak jos, reikės atstatyti viską – nuo geležinkelio stočių iki gamyklų. Ukraina yra apskaičiavusi, kad šalies atstatymui reikėtų apie 600 mlrd. dolerių.
Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES nagrinėja, kaip įšaldytas Rusijos oligarchų turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos atstatymui po karo apmokėti.
