„Tokio įvykio (nesutarimo – BNS) tikimybė yra artima nuliui, nes akivaizdu, kad nesusitarimas būtų labai dramatiškas scenarijus visam pasauliui. (...) Iš pradžių JAV nevykdytų kai kurių įsipareigojimų gyventojams – neišmokėtų socialinių išmokų, nemokėtų atlyginimų valstybės tarnautojams. Tik lapkričio pradžioje būtų įvykęs bankrotas: negrąžinta dalis skolos – neišpirktos obligacijos. Kadangi tai yra kontroliuojamas JAV politikų sprendimas,akivaizdu, kad jis niekada negalėjo tapti realybe“, – BNS teigė N.Mačiulis.
Pasak jo, laikinas nesusitarimas dėl skolos, kuris keletui savaičių paralyžiavo JAV federalinės vyriausybės institucijas, buvo politikų derybinė taktika. Ekonomistas teigė, kad finansų rinkos parodė, jog susitarimas turėjo būti pasiektas.
„Nors politikai žaidžia tokius žaidimus, jie bando tam tikra prasme šantažuoti vienas kitą. Patikrinti, kaip tvirtai stovi, įsispyrę į savo poziciją. Tačiau JAV politikai puikiai supranta, kad savanoriškas valstybės bankrotas turėtų milžiniškas pasekmes gyventojams. Niekada nebuvo apčiuopiamos tikimybės, kad šalis prieis iki tokios padėties, iki bankroto. Būtent todėl finansų rinkose apskritai nebuvo jokios panikos“, – sakė N.Mačiulis.
Anot jo, šiuo metu kilsteltos skolos lubos suteikė JAV politikams erdvės tolesnėms deryboms.
„Beveik nekyla abejonių, jog čia buvo pakeltos lubos trims mėnesiams, kad būtų daugiau erdvės deryboms. Skolų lubos yra naudojamos kaip instrumentas derybinei pozicijai sustiprinti, bet nė vienos pusės pozicijos tai nesustiprina, nes tiek demokratai, tiek respublikonai supranta, kad atitinkamu momentu vis vien bus kilsteltos lubos. Klausimas, ar ilgai JAV politikai su šiuo pavojingu instrumentu žais. Ar visgi ras daug civilizuotesnį instrumentą“, – aiškino N.Mačiulis.
Ekonomistas spėjo, kad kitais metais, kai politikai toliau derėsis dėl skolos lubų, bus pasiektas susitarimas, tačiau derybos bus ilgos.
„Manau, kad kitų metų pradžioje mes vėl matysime – ilgai bus deramasi kaip ir kokiu būdu įgyvendinti Baracko Obamos (JAV prezidentas – BNS) sveikatos reformą, kiek ir kokiu tempu mažinti biudžeto deficitą, kurio nori respublikonai. (...) Tikrai rezultatas nebus valstybės bankrotas. Valstybės bankrutuoja, kai nebeturi kitų priemonių, kai neturi iš kur pasiskolinti. JAV gali skolintis iš bet kur – iš finansinių investicijų, finansų fondų, rinkose, iš centrinio banko, tik reikia Kongreso sutikimo“, – teigė analitikas.
Jungtinės Valstijos trečiadienį išvengė katastrofiško nemokumo negarbės – Kongresas priėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo pratęsti vyriausybės skolinimosi įgaliojimai ir nutraukiamas dvi savaites trukęs vyriausybinių institucijų uždarymas.
Po savaites trukusių audringų debatų projektas buvo priimtas likus mažiau nei dviem valandoms iki spalio 17-osios – datos, nuo kurios Iždo departamentui būtų pradėję stigti lėšų, kad galėtų vykdyti visus šalies finansinius įsipareigojimus. Paskutinės minutės planas atitolins šią rimčiausią krizę ir pratęs JAV Iždo departamento skolinimosi įgaliojimus iki vasario 7 dienos.
Pagal priimtą įstatymo projektą vyriausybė galės pasiskolinti daugiau negu leido ankstesnė didžiausia leistina riba – 16,7 trln. dolerių, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.
Įstatymo projektu taip pat užtikrinama, kad visiems darbuotojams iš federalinių institucijų, kurios buvo laikinai uždarytos, bus sumokėti atlyginimai už priverstinio nedarbo laikotarpį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
