Daugelis gamintojų ir prekybininkų nerimauja dėl sparčiai krentančios apyvartos, todėl sunkmečiu jiems tenka būti ne tik lankstesniems, bet ir ieškoti būdų, kaip sugundyti pirkėjus. Todėl net nemenki mokesčiai neatšaldė prekeivių noro užsidirbti praėjusį savaitgalį Panevėžyje šurmuliavusioje mugėje.
Neslėpė nusivylimo
Pasak Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo Antano Stokos, išduota apie 220 leidimų prekiauti. Tai kone daugiausia per visą gimtadienių istoriją. Tačiau smarkiai šoktelėjusi rinkliava užtrenkė duris į mugę tautodailininkams, retųjų amatų puoselėtojams.
Deja, prekeivių lūkesčius pakoregavo ne tik sunkmetis ir subjuręs oras. Kai kurie prekiautojai neslėpė nusivylimo – brangiai sumokėję už leidimus, prekiauti geromis sąlygomis galimybės neturėjo.
Prekes vilko šlaitais
Po muges su savo meninio porceliano gaminiais važinėjantis kaunietis keramikas Ričardas Šatas šiais metais liko labai nusivylęs. Kaip tikino R. Šatas, jam net sušlubavo sveikata.
Vyriškis teigė už galimybę prekiauti tris dienas trijų metrų plote organizatoriams sumokėjo 260 litų. Jam buvo paaiškinta, kad prekybos vietomis prekiaujama internetu, kad „nebūtų korupcijos“.
„Tik po trijų dienų, kai sumokėjome pinigus už leidimą, internetiniame organizatorių puslapyje suradau informaciją, kad prekiautojams nebus leista įvažiuoti į prekybos vietą automobiliais, vadinasi, visą produkciją teks gabentis patiems ant pečių. Kadangi šventės metu visos gatvės užstatytos mašinomis, teko gerokai paklaidžioti, kol suradome, kur apsistoti. Bet tai buvo toli nuo prekybos vietos. Pasakykite, kaip nusinešti tas prekes tokį atstumą ir nusileisti nuo kalno į Senvagę su sunkiais ir trapiais daiktais“, – piktinosi kaunietis.
Antros grupės invalidumą turintis R. Šatas kasdien geria vaistus, jam per dieną tenka po penkis šešis kartus eiti į tualetą, tačiau antsvorio kamuojamas vyras Senvagėje jo nerado.
Kaskart užkopęs laipteliais aukštyn po keliasdešimt metrų kaunietis prašėsi į aplinkinių kavinukių tualetus, nes, jo manymu, biotualetų miesto centre buvo pastatyta per mažai.
Prisinervinusiam R. Šatui jau pirmą dieną sušlubavo širdis ir šeštadienį jis nusprendė pats nebevažiuoti, tądien prekiauti atvyko jo žmona su giminaite. Sekmadienį šie kauniečiai į Panevėžį nebevažiavo.
R. Šatas teigė pasikalbėjęs su keliomis dešimtimis prekiautojų. Jie neslėpė nusivylimo – brangiai sumokėję už leidimus, prekiauti geromis sąlygomis galimybės neturėjo.
Kai kurie tautodailininkai tempdami dėžes stačiu šlaitu sudaužė savo keraminius dirbinius, tad patyrė nuostolį net nepradėję prekiauti.
„Jeigu būtume visi žinoję, kokiomis sąlygomis teks dirbti, nebūtume važiavę į Panevėžį, ir mugė būtų buvusi sužlugdyta. Nesuprantu, kodėl prireikė mus suvaryti žemyn į Senvagę, kai šalia tinkama prekybai Kranto gatvė buvo tuščia“, – kalbėjo R. Šatas.
Jo teigimu, šiais metais be organizacinių nesklandumų neapsiėjo ir Jūros šventė Klaipėdoje, kai prekiautojai, sumokėję už jiems numatytas vietas, tik šventės dieną pastebėjo, kad atsirado papildomų, plane nebuvusių prekyviečių.
Dėl iškraipyto plano redakcijai skundėsi keramikė iš Jonavos Albina Kuzmenkienė.
Nuo astmos kenčianti neįgalumą turinti moteris apstulbo sužinojusi, kad jos pastangos įsigyti geresnę vietą prekiauti nuėjo šuniui ant uodegos.
„Bilietą prekybai pirkau Kaune per „Tiketos“ tinklą. Penkiolika metų važinėju po muges ir jau suspėjau suvokti, kurios vietos geresnės, o kurios visai netinkamos. Kad gaučiau sau ir draugams pirmąsias vietas prie įėjimo, laukiau eilėje apie keturias valandas. Tik atvykusi prekiauti pamačiau, kad visai šalia mūsų atsirado karuselės, nors plane jos nebuvo pažymėtos. Jų keliamas triukšmas, aplinkui apraizgyti elektros kabeliai ir nuolat pučiami dūmai vargino visas tris dienas, negalėjome susikalbėti su pirkėjais“, – „Sekundei“ pasakojo A. Kuzmenkienė.
Pasak keramikės, mugės dalyvius šokiravo organizatorių šiurkštus tonas ir draudimas susivežti dėžes su prekėmis savo transportu. Vienu metu atrodė, kad prekeiviai skelbs streiką ir boikotuos mugę, tuomet buvo paskirtos valandos, kada rytą ir vakare galima įvažiuoti ir išvažiuoti.
Tačiau kilo įtampa ir barniai tarp pačių prekybininkų, nes vienas suskubo išvažiuoti, kiti nespėjo, o prasilenkti Senvagėje dviem automobiliams beveik neįmanoma neužvažiavus ant vejos.
Moteriai susidarė įspūdis, kad organizatoriai lupikauja ir nesiskaito su prekiautojais. Kaip tikino keramikė, jai tekę su tais pačiais rengėjais susitikti ir Vilniuje per Kaziuko mugę. Jau parduotų vietų tarpuose iš kažkur atsiradę pardavėjai, grasinimai kitą kartą nebepriimti prekiauti tų, kurie ieško teisybės, A. Kuzmenkienei sudarė įspūdį, kad renginyje daug savivalės.
Jos manymu, prekiautojų būtų buvę dar daugiau, tačiau kai kurie laiku pastebėjo, kad nebus galima į savo prekybos vietą atvažiuoti automobiliais, ir tai juos iš karto atbaidė.
„Kiek žinau, pramogų zona turi būti atskirta nuo prekybos zonos, be to, fejerverkai neturi būti šaudomi virš žmonių galvų, kaip kad buvo čia. O labiausiai mus žeidė nesiskaitymas ir neteisybė, kurią patyrėme. Supykę netgi svarstėme galimybę kitą kartą užprotestuoti tokią rengėjų savivalę, atvažiuosim ir neprekiausim, dainuosim dainas“, – kalbėjo jonaviškė.
Panevėžiečiai taupūs?
R. Šato teigimu, kauniečius šiek tiek nuvylė ir Panevėžio pirkėjų finansinis pajėgumas. Originalių servizų iš porceliano, puodelių, vazų gamintojas R. Šatas teigė nepardavęs nė vieno gaminio, kainuojančio apie pusę tūkstančio litų, pirkėjus domino tik 18–30 litų vertės puodeliai.
„Norėjau panevėžiečiams suteikti progą įsigyti mano gaminių iš pirmų rankų už nedidelę kainą. Niekur parduotuvėse šio porceliano nėra, o galerijose dėl didelių antkainių tas pats servizas nuo 500 litų pabrangsta iki 900 litų ar net tūkstančio, puodeliai – iki 60 litų“, – sakė R. Šatas.
Tautodailininkai kalbėjo, kad ir nesitikėję Panevėžyje ypatingos prekybos, nes ir taip aišku, kad pagrindinis darbdavys – pramonė čia sustojusi, nedaug teliko pelningai dirbančių įmonių, tad kur tiems žmonėms užsidirbti pramogoms.
Kai kurie mugės lankytojai pirko iš žemdirbių tik sūrio, duonos ar kumpio, kiti rinkosi smulkmenų – įvairių papuošalų, odinės galanterijos, tekstilės gaminių. Nedidelė paveikslų pasiūla ir maža konkurencija tarp dailininkų irgi nepaskatino geresnės prekybos. Po kelis ar keliolika litų išleidę mugėje žmonės daugiau domėjosi, smalsavo, tačiau atverti piniginės neskubėjo.
Paaukota pirkėjų patogumui
Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė sakė įsitikinusi, kad sukelti prekybininkus į Senvagę buvęs teisingas sprendimas dėl itin daug dalyvių.
Jos manymu, Kranto gatvėje tokie nueinančių ir grįžtančių žmonių srautai būtų sukėlę sumaištį ir spūstis, todėl eiti ratu Senvagėje buvę patogiau. Kiek teko girdėti skyriaus vedėjai, daugelis žmonių patenkinti mugės organizavimu, pretenzijų turėjo tik nedaugelis.
„Dėl subjektyvių priežasčių liko nepatenkinti tik keli žmonės, visi kiti prekiavo, nors mokestis už leidimą gal kiek juos ir gąsdino. Tiek daug dalyvių nebuvo nė vienais metais, juk prievarta jų niekas nevarė, visi atvyko savo noru, daugelis tie patys kaip ir ankstesniais metais“, – teigė L. Krasauskienė.
Vilma Kairienė
