Valstybei užkirtus kelią privačiai susikaupti pensijas pensijų fonduose, dabartinę kartą galima jau dabar vadinti „prarastąja karta“, įsitikinę pensijų fondų valdymo specialistai.
Vos daugiau nei metus Lietuvoje aktyviai dirbančiai specializuotai pensijų fondų valdymo bendrovei „MP Pension Funds Baltic“ per pastarąjį pusmetį pavyko užimti nemažą Lietuvos pensijų fondų rinkos dalį ir išlaikyti teigiamus investicinės veiklos rezultatus. Tačiau įmonės vadovams nerimą kelia dabartinės dirbančiųjų kartos ateitis.
„Pagrindinis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies (vadinamosios antrosios pakopos) pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapas iš esmės yra baigtas, – teigia „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius. – Per pusmetį Lietuvoje buvo pasirašyta beveik 41 tūkst. naujų sutarčių. Mūsų fondus pasirinko beveik 15 proc. naujų fondų dalyvių. Iš kitų pensijų fondų pas mus perėjo beveik 17 proc. visų perėjusiųjų. Tai suteikia nemažai optimizmo“.
Pasak R.Stankevičiaus, šįmet naujų pensijų kaupimo dalyvių smarkiai sumažėjo, bet tai diktuoja ekonominės sąlygos.
„Viena vertus, pasirašius sutartį su klientu ją reikia užregistruoti „Sodros“ sistemoje, o užregistruoti galima tik tuo metu dirbantį asmenį. Jei žmogus neturi darbo, sistema neleidžia registruoti, o bedarbių Lietuvoje daugėja. Kita vertus, apskritai mažėja tų, kurie dar nepasirinko kaupti pensijos antrojoje pakopoje“, – sako R.Stankevičius.
Nepaisant sunkmečio, „MP Pension Funds Baltic“ išlaikė ir tegiamus investicinės veiklos rezultatus.
„MP Pension Funds“ valdomų fondų „MP Medio II“ vieneto vertės pokytis nuo metų pradžios iki birželio 30 d. buvo 2,13 proc., o „MP Extremo II“ vieneto vertės pokytis 2,19 proc.
„Fondų vienetų vertėms nukristi į neigiamą pusę neleido mūsų vykdoma konservatyvi investavimo politika, investicijas nukreipiant į pastovią grąžą generuojančias investicijas, – teigia „MP Pension Funds“ investicinių portfelių valdytojas Justas Krikščiūnas. – Nuo praėjusių metų vasaros susidariusi kapitalo rinkos situacija, kai obligacijų ir pinigų rinkos priemonių teikiama grąža viršijo atitinkamo laikotarpio akcijų rinkos grąžą, paskatino mus vengti žymiai padidėjusių svyravimų bei rizikos akcijų rinkose“.
Pasak J.Krikščiūno, pagal dabar numatytą vykdomą investicinę politiką vis didesnis dėmesys bus skiriamas fondų akcijų dalies formavimui, bet didesnė dalis investicijų bus koncentruojama ir nukreipiama į saugesnes investicijas. Taip siekiama tinkamai subalansuoti fondų investicijų portfelius pasinaudojant akcijų rinkos teikiamomis ilgalaikėmis prieaugio galimybėmis, bei tuo pačiu išvengiant žymių fondų turto vertės nuvertėjimo grėsmių, įtraukiant pastovią grąžą generuojančių investicijų.
„Kaip ir ankščiau, išskirtinį dėmesį teikiame pensijų fondų turto vertės išsaugojimui bei pastoviam jos auginimui“, – teigia J.Krikščiūnas.
Investicinių portfelių valdytojo teigimu, dabartinės vykdomos politikos tikslas – tinkamai subalansavus turto klasių pasiskirstymą pasiekti akcijų rinkai būdingą ilgalaikę grąžą (10–11proc.) su mažesniais vertės svyravimais.
„Šis tikslas yra aktualesnis ateinančiais metais. Šiais metais nenorėčiau prisirišti prie konkrečių skaičių. Pirminis tikslas yra neprarasti, tačiau matau galimybių pasiekti vidutinę 7–8 proc. grąžą“, – sako J.Krikščiūnas.
Tuo tarpu „MP Pension Funds Baltic“ generalinio direktoriaus R.Stankevičiaus teigimu, pensijų fondai turi būti skirstomi ir pagal jų dalyvių amžių.
„Ekspertai vieningai konstatuoja, kad pensijų kaupimo sėkmė priklauso nuo investicijų pagal vadinamuosius gyvenimo ciklus, – sako R.Stankevičius. – Svarbu, kad kol žmogus jaunas, jo galimybės būtų išnaudotos maksimaliai, t.y visos lėšos būtų investuojamos į akcijas. Vėliau po truputį mažinama akcijų dalis ir didinama lėšų dalis, investuojama į obligacijas. Proporcijų keitimas vyksta žmogui pasiekus tam tikrą amžiaus ribą“.
Pasak R.Stankevičiaus, tokią pensijų kaupimo strategiją turėtų reglamentuoti ir šalies įstatymai.
„Jau dabar matyti, kad vien „Sodra“ sočios senatvės negarantuoja, – teigia R.Stankevičius. – Kuo toliau, tuo labiau Sodros padėtis sunkės, išlaikytinių daugės, o išlaikytojų mažės. Dabartinė jaunesnių dirbančiųjų karta yra atsidūrusi ypač pavojingoje padėtyje, nes turi išlaikyti „Sodrą“, o pačių ateityje išlaikymas yra tapęs dideliu klaustuku. Tuo metu, kai jie išeis į pensiją, nebebus tiek dirbančiųjų, kad juos išlaikytų, o savo asmeninei pensijai patys nebus sukaupę, nes valstybė taupydama jiems nukirpo įmokas į pensijų fondus. Tad valstybei užkirtus kelią privačiai susikaupti pensijas pensijų fonduose, dabartinę kartą galima jau dabar vadinti „prarastąja karta“.
Pasak R.Stankevičiaus, dabartiniai pensininkai nuo tarybinių laikų dauguma turi būstus ir nemoka paskolų už juos, yra susigrąžinę tėvų žemes ir kitą turtą. Tuo tarpu dabartinis jaunimas nekilnojamojo turto bumo metu yra prisiėmęs milžiniškų būsto paskolų, kurias daugelis mokės iki pat pensijos, tad papildomai kaupti santaupų jie tiesiog neturi galimybių.
