Ar tikslinga Lietuvai keisti mokesčių sistemą ir pereiti prie progresinio mokesčio tarifo? Šiuo klausimu jau kelerius metus aršiai diskutuoja šalies politikai, ekonomistai, po kaulelį visus „už“ ir „prieš“ jų atsakymuose narsto žiniasklaida.
Savo nuomonę viešose apklausose, pokalbių laidose ar socialinių tinklalapių forumuose neretai išsako ir paprasti piliečiai. Pasak jų, Lietuvoje jau seniai egzistuoja progresiniai mokesčiai, o naujo tarifo įvedimas tik dar labiau nuskurdintų ir taip jau skurstančią liaudį. Ką apie visa tai mano mokslo žmonės? Savo poziciją išdėstyti sutiko Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) dėstytojai: docentė Larisa Belinskaja, profesorius Arvydas Paškevičius ir lektorius Petras Dubinskas.
Reikia įvertinti naudą
Docentė L. Belinskaja neabejojo progresinių mokesčiai būtinumu mūsų šalyje. „Tačiau jokiu būdu nereikėtų skubėti, elgtis chaotiškai, pokyčius vykdyti mechaniškai. Ir juo labiau lyginti savęs su kitomis valstybėmis, ką mes daryti labai mėgstame. Tai kas tinka ir puikiai funkcionuoja Skandinavijos šalyse ar Amerikoje, dar nereiškia, kad tinka ir Lietuvai. Juk mus nuo jų skiria daugybė dalykų: pradedant ekonomine situacija, baigiant papročiais, tradicijomis, elgesio normomis, įvairiomis taisyklėmis ir draudimais“, – tvirtino L. Belinskaja.
VU TVM lektorius P. Dubinskas pastebėjo, kad našiau dirbantys ir daugiau uždirbantys žmonės bus priversti mokėti ir už tuos, kurie galbūt net nesistengia dirbti. „Progresiniai mokesčiai mažina darbuotojų motyvaciją dirbti našiau. Pagal ES šalių produktyvumą Lietuva užima žemiausias pozicijas. Progresinė mokesčių sistema tiesiog privers daugiau uždirbančius asmenis ieškoti būdų, kaip gauti savo uždirbtas pajamas ne per darbo užmokestį. Be to, progresiniai mokesčiai paskatins perspektyvių ir aukštas pajamas uždirbančių specialistų emigraciją“, - teigė VU TVM lektorius.
Sąnaudų vertinimas
Mokslininkų manymu, Lietuvoje jau būtų pats laikas pertvarkyti mokestinę sistemą. Progresyviniai mokesčiai turėtų būti taikomi bendroms pajamoms, o ne darbo užmokesčiui. Turi būti įvestas nekilnojamo turto mokestis, peržiūrėtas žemės mokestis, taip pat būtinas visuotinis pajamų deklaravimas. Kol nebus visuotinio pajamų deklaravimo, kalbėti apie progresinius mokesčius apskritai nėra jokios prasmės. Pastarieji bus netikslingi ir tikrai nepadės šalyje atsirasti stipriai vidurinei klasei bei jai augti.
Pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie progresinius mokesčius, o apie specialius tyrimus, analizes, mokslines studijas, kurios padėtų išsiaiškinti progresinių mokesčių poveikį socialiniu, fiskaliniu, ekonominiu aspektu. Mokesčių sistema be abejonės turi būti tobulinama atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, tačiau šie žingsniai turi būti labai gerai apgalvoti.
„Pritariu, kad tyrimai yra būtini. Juk nėra žinoma, kiek kainuos mokesčių sistemos įvedimas, mokesčių inspekcijos, Sodros darbuotojų bei eilinių buhalterių mokymas, programinės įrangos adaptavimas. Reikia įvertinti visus kaštus,“ – tikino A. Paškevičius
VU TVM mokslininkų teigimu, tyrimai nekainuoja milijonų, o juos atlikti netruktų labai ilgai. Reikia tik pradėti tai daryti. Greta to būtina pamodeliuoti fiskalinę progresinių mokesčių reikšmę – koks bus poveikis šalies biudžetui, jos žmonėms pastaruosius įvedus. Anot mokslininkų, ko nors imantis, pirmiausia būtinas sisteminis požiūris. Kol jo nėra, negalima priimti jokių sprendimų. Žinoma, labai svarbus ir tinkamas visuomenės švietimas.
