Negana to, kiekvienas vairuotojas, pildamas degalus, dar susimoka ir nustatytą akcizą, kuris jau kitąmet turėtų pabrangti.
Tačiau yra ir tokių valstybių, kur mokestinė prievolė taikoma keliais skirtingais būdais – vairuotojai susimokėti turi ne tik pagal tai, kiek teršalų išmeta jų automobilis, bet ir transporto priemonės vertę.
Tarptautinės organizacijos jau daugelį metų atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje surenkama palyginti mažai mokesčių. O tai neleidžia daugiau lėšų skirti tokioms viešosioms sritims, kaip socialinė, sveikatos apsauga, švietimas.
Be kita ko, ekspertai pataria Lietuvai labiau apmokestinti gyventojų turtą ir taršą. Taigi, galbūt brangesnius automobilius galėtų apmokestinti ir Lietuva?
Mokestis prabangiems automobiliams
Jungtinėje Karalystėje (JK) šiuo metu taikomas Transporto priemonių akcizo mokestis (angl. Vehicle Excise Duty arba VED), kuris įprastai vadinamas „automobilio mokesčiu“ arba „kelių mokesčiu“.
Pagal dabartinę tvarką, JK skirtingu laikotarpiu mokestinė prievolė nustatoma nevienodai ir priklauso tiek nuo automobilio kainos, tiek nuo jo išmetamų dujų kiekio.
Pavyzdžiui, jeigu asmuo įsigijo naują automobilį, jam pirmaisiais metais, vertinant tai, kiek automobilis į aplinką išmes CO2, gali siekti daugiau kaip 2,6 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 3 tūkst. eurų). Tiesa, jeigu automobilis aplinkos neteršia, už tai mokėti nieko nereikės.
Tuo atveju, jei transporto priemonė naudojama jau antrus metus, pradedamas taikyti nustatytas konkretus metinis tarifas.
Štai po 2017 m. balandžio 1 d. įregistruotoms benzinu ar dyzelinu varomoms transporto priemonėms yra taikomas metinis 180 svarų sterlingų (daugiau kaip 200 eurų) mokestis. O alternatyviais degalais varomoms transporto priemonėms metinis tarifas siekia 170 svarų sterlingų (daugiau kaip 197 eurai).
Tuo metu senesniems automobiliams – įregistruotiems iki 2001 m. kovo 1 d. – taikomas mokestis pagal variklio galingumą.
Brangesniems automobiliams – papildomas mokestis
Tiesa, JK egzistuoja ir dar viena prievolė vairuotojams – jeigu jų automobilis kainuoja 40 tūkst. arba daugiau svarų sterlingų (daugiau kaip 46 tūkst. eurų), tokiu atveju privalu susimokėti nustatytą mokestį.
JK vyriausybės atstovai nurodo, kad tokio mokesčio dydis brangesnių automobilių savininkams siekia 390 svarų sterlingų (daugiau kaip 450 eurų) per metus.
Teigiama, kad toks mokestis transporto priemonėms iš viso yra taikomas penkerius metus, skaičiuojant nuo antrųjų automobilio registracijos metų, o vėliau vėl yra taikomas standartinis mokestis.
Nors toks mokestis kol kas nėra taikomas elektromobiliams, tačiau žadama, kad nuo 2025 m. dabar taikoma tvarka turėtų pasikeisti.
Ar tokia tvarka pasiteisintų ir Lietuvoje?
Lietuvoje parlamentarai pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus Lietuvoje brangs dyzelinas, benzinas, dujos balionuose ir kitas kuras.
Įstatymas numato, kad automobiliuose naudojami degalai kiekvienais metais brangs po 3–6 centus už litrą. Tikimasi, kad tai privers lietuvius mažiau važinėti mašinomis, rinktis kitas transporto rūšis, mažės tarša.
Tuo metu INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įvertino, ar JK esanti akcizų taikoma tvarka galėtų pasiteisinti Lietuvoje.
„Mokesčių sistemos ir pavienės mokestinės iniciatyvos yra vertinamos pagal keletą pamatinių kriterijų, padedančių įvertinti jų optimalumą: paprastumas, efektyvumas ir teisingumas.
Pagal keletą iš šių kriterijų JK taikomas transporto priemonės akcizo mokestis neatrodo elegantiškas sprendimas. Jis sunkiai atitinka paprastumo kriterijų, nes tiek administravimo sąnaudos, tiek gyventojų laiko sąnaudos suvokiant, išsiaiškinant ir mokant šį mokestį, tikėtina, yra nemenkos“, – kalbėjo ekonomistė.
Pašnekovė I. Genytė-Pikčienė teigė, kad tokia mokestinė tvarka, kokia nustatyta JK, taip pat kelia papildomų klausimų dėl paties mokesčio taikymo efektyvumo.
„Be fiskalinio efekto (papildomų lėšų į biudžetą), mokesčiais kartais siekiama pakeisti ekonomikos dalyvių elgseną, pavyzdžiui, paskatinti rinktis mažiau taršius ir aplinkai draugiškesnius pirkinius.
Tačiau šiuo atveju išmetamųjų dujų CO2 ir taršos tikslų paveikiau būtų siekti akcizų mokesčiais kurui, nes tarša priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir automobilio galingumo, o ne nuo jo vertės. Be to, vertė bet kokiu atveju jau apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Bausmė už tai, kad gerai uždirba?
Ekonomistė sako, kad be kuro akcizų automobilių turėtojų elgseną dar labiau keistų periodinis transporto priemonių taršos mokestis, kuris priklausytų nuo automobilių techninių taršos savybių, o ne nuo jų vertės.
„Tuo labiau, kad didesnis penkerių metų mokestis naujiems automobiliams nuo 40 tūkst. svarų gali sulėtinti autoparko atsinaujinimą. Tai nėra ir prabangos mokestis, nes, pripažinkime, 40 tūkst. svarų nėra ta suma už kurią galima būtų įsigyti prabangos kriterijus atitinkantį automobilį, ši suma atitinka ekonomiško, erdvaus šeimos automobilio vertę.
Taigi Lietuvai tikrai nereikia pulti aklai kopijuoti kitose šalyse taikomų mokestinių „inovacijų“. Lietuvai vis dar opi būtent seno autoparko problema ir taršių senų automobilių gausa. Tad reikėtų diskutuoti apie priemones, kurios čia paskatintų pokyčius“, – svarstė ji.
I. Genytei-Pikčienei antrina ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, kuris tikino, kad tokia tvarka, kuri galioja JK, nebūtų naudinga.
„Viską vertėtų vertinti pagal vieną kriterijų – kiek automobilis išmeta CO2. Būtent pagal tai būtų galima apmokestinti transporto priemones.
Nemanau, kad būtų teisinga apmokestinti brangesnius automobilius, nes tokiu atveju mes savotiškai baudžiame žmones, kurie gerai uždirba. Tokiu atveju apskritai neskatiname ekonomikos vystymosi, nes kuo yra dėti turtingi žmonės, kad jie gerai valdo savo pinigus?“ – kalbėjo A. Izgorodinas.
Galės naikinti techninę apžiūrą
Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu automobilių apmokestinimo dėl taršos klausimai nėra svarstomi.
„Vietoje šio mokesčio buvo pasirinktos kitos priemonės kaip griežtesnė automobilių patikra keliuose, siuntimas transporto priemonių dar kartą pasitikrinti išmetamų CO2 normą techninės automobilių apžiūros vietose“, – pridūrė pašnekovė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimas dar vasaros pradžioje pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie, kaip teigė Aplinkos ministerijos atstovai, padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir sveikatai. Numatoma, kad minėti pakeitimai įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus minėtų įstatymų pakeitimams Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnams bus suteikti papildomi įgaliojimai riboti taršos reikalavimų neatitinkančių lengvųjų automobilių, autobusų, krovininių automobilių (M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių) dalyvavimą eisme.
Pakeitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, bus sudarytos teisinės sąlygos LTSA į sąrašą trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, įrašyti ir transporto priemonių taršos reikalavimų pažeidimus.
Be to, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai turės teisę savarankiškai, nedalyvaujant Aplinkos apsaugos agentūros specialistams ir policijos pareigūnams, stabdyti keliuose nurodytų klasių transporto priemones ir tikrinti, ar į aplinką išmetamų teršalų kiekiai ir kiti taršos parametrai atitinka reikalavimus, o, kai neatitinka, panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą dabar galiojančia LTSA nustatyta tvarka.
LTSA pareigūnai galės papildomai stabdyti M1 ir N1 klasių (lengvąsias keleivines ir lengvąsias krovinines) transporto priemones, tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį reikalavimams ir, kai neatitinka, panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2022 m. apie 50 proc. kelių transporto priemonių iš pirmo karto nepraėjo privalomosios techninės apžiūros.
Apie 10 proc. iš apžiūrai pateiktų 777,3 tūkst M1 ir N1 klasių transporto priemonių nepraėjo techninės apžiūros iš pirmo karto dėl taršos reikalavimų neatitikimo – nustatytas per didelis dūmingumas ar anglies monoksido kiekis, eksploatacinių skysčių nuotėkis. Tai reiškia, kad 2022 m. galimai viešajame eisme dalyvavo apie 78 tūkst. taršos reikalavimų neatitinkančių lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių transporto priemonių.
„Regitros“ duomenimis, 2022 m. iš registracijos mokesčio buvo surinkta 31,1 mln. eurų, o per 8 šių metų mėnesius – sausį ir rugpjūtį – daugiau kaip 24 mln. eurų.
