Jeigu ji vėl neapgaus rinkėjų, kaip padarė nesilaikydama pažadų dėl Vilijos Blinkevičiūtės kandidatavimo į premjeres, ir įgyvendins rinkimų programą, tuomet tūkstančiai gyventojų turės mokėti didesnius mokesčius.
Tiek LSDP, tiek labiausiai tikėtina jos koalicijos partnerė Demokratų partija „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus žadėjo teisingesnius mokesčius, vienodą visų rūšių pajamų apmokestinimą.
Kaip žinoma, dabar atlyginimai apmokestinami daugiau nei, pavyzdžiui, individualios veiklos, nuomos, turto pardavimo ir kitokios pajamos.
Vadinasi, jeigu šioms bus taikomi vienodi mokesčiai, daugelis jų gaunančių gyventojų turės mokėti daugiau.
Mokesčiai – didesni, bet teisingesni
Kaip LSDP nurodo savo rinkimų programoje, prie bendros gerovės turi prisidėti visi šalies gyventojai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų pobūdžio ir proporcingai savo galimybėms.
Esą šis principas svarbus norint ne tik padidinti biudžeto pajamas, bet ir užtikrinti didesnį tarpusavio pasitikėjimą, skatinti gyventojus nevengti mokestinių prievolių.
„Todėl užtikrinsime socialiai teisingą apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio“, – žada LSDP savo programoje.
Joje taip pat numatomas pajamų mokesčių progresyvumo didinimas:
„Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio, o didesnius progresinius tarifus siūlome taikyti gyventojų gautų pajamų daliai, viršijančiai šalies suminį (t. y. darbo kartu su kitų rūšių pajamomis) vidurkį.“
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ neseniai viešai išplatino savo „programinius lūkesčius formuojamai koalicijai“. Tarp jų yra ir toks:
„Absoliučiai didžiausios visuomenėje gaunamos pajamos turi būti apmokestintos progresiniais gyventojų pajamų mokesčio tarifais, jie turi būti taikomi visoms pajamoms, neskirstant pagal pajamų rūšį.“
Taigi dvi labiausiai tikėtinos daugumos partijos siūlo labai panašų dalyką – kad visos, o ne tik darbinės, pajamos būtų apmokestinamos vienodais progresiniais pajamų mokesčio tarifais. Taip tikimasi apskritai surinkti daugiau mokesčių, ką irgi žada nauji valdantieji.
Kas kiek mokesčių moka ir kiek mokėtų
Šiuo metu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių darbo užmokesčių (tai yra 114 162 eurų) per metus, apmokestinama 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Didesnėms tokių pajamų sumoms taikomas 32 proc. mokesčio tarifas.
Pavyzdžiui, jeigu žmogaus alga yra 3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, tuomet nuo jos nuskaičiuojama 600 eurų GPM.
Jeigu 3 tūkst. eurų žmogus uždirba versdamasis individualia veikla, iš autorinio atlyginimo, palūkanų, turto pardavimo ar nuomos, palūkanų, honorarų, tuomet jam reikia mokėti 15 proc. GPM – tai yra 450 eurų.
Tiesa, kai kuriais atvejais šis mokestis – dar mažesnis, nes jis taikomas ne visai gautai sumai, o, pavyzdžiui, skirtumui tarp pajamų ir leidžiamų atskaitymų arba turto įsigijimo kainos.
Tarkime, žmogus gavo 3 tūkst. eurų iš individualios veiklos, tačiau jo leidžiami atskaitymai buvo 30 proc. Tuomet GPM jis mokės nuo 2,1 tūkst. eurų – iš viso 315 eurų.
Galiausiai, jei gyventojas nusipirks automobilį už 3 tūkst. eurų, o jį parduos už 3,1 tūkst. eurų, tuomet GPM reikės mokėti nuo 100 eurų.
Valstybinės mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad pernai Lietuvos gyventojai deklaravo gavę 32,5 mlrd. eurų darbinių pajamų, nuo kurių mokėjo vidutiniškai 15,6 proc. GPM.
Ne su darbo santykiais susijusios lietuvių pajamos siekė 9,2 mlrd. eurų, o nuo jų mokėta vidutiniškai 6,6 proc. GPM.
Galiausiai lietuviai pernai gavo ir 5,8 mlrd. eurų individualios veiklos pajamų, nuo kurių sumokėjo vidutiniškai 2,7 proc. GPM.
Vien individualia veikla užsiima per 200 tūkst. gyventojų. Jeigu valdantieji ištesės savo pažadus, jiems mokesčiai turėtų padidėti.
Įspėja apie galimas pasekmes dėl mokesčių suvienodinimo
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė kritiškai vertino valdžios užmojus suvienodinti darbinių ir su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą.
Jos teigimu, visame pasaulyje individualiai, savarankiškai veiklai taikomi mažesni mokesčiai nei darbo santykiams. Esą taip yra dėl to, kad dirbdamas sau žmogus prisiima daug daugiau rizikų.
„Ekonomika dėl to sunkiai nukentės, verslumas smarkiai sumažės, neapsimokės verslauti, geriau bus dirbti pagal darbo sutartį.
Tačiau labai apsidžiaugs didieji verslai, nes jiems atsiras daugiau darbo jėgos, kuri nori dirbti. Ir pelnas iškeliaus didiesiems verslams, užsienio investuotojams – pinigai iškeliaus iš Lietuvos“, – prognozavo D. Čibirienė.
Jos teigimu, žmonės mažiau uždirbs, nes darbo santykiai labiau apmokestinami nei pajamos iš kitų šaltinių.
„Visuomenė bus skurdesnė. Vidurinioji klasė bus mažiau pasiturinti, jos pragyvenimo lygis priartės prie sudėtingiau gyvenančių, savo poreikius ribojančių žmonių lygio“, – įspėjo pašnekovė.
Anot jos, pakeitus apmokestinimą taip, kaip siūlo nauji valdantieji, bus gerokai apribotos ir dalies gyventojų galimybės kažkur išvykti paatostogauti, nes keturių asmenų šeimai tai bus neįperkama.
„Tai paskatins individualios veiklos, individualių verslo liudijimų naikinimą ir perėjimą prie darbo santykių“, – apibendrino D. Čibirienė.
