Pasiekęs ketvirtą dešimtį, Alvydas nuolat dirba kelis darbus. Žmona susirgo nepagydoma liga, reikia į mokslus leisti tris vaikus, prižiūrėti tėvus, nes iš sovietiniais laikais uždirbtos pensijos jie, kaip sakoma, negali oriai gyventi.
Nors kalbame apie paprastus ir daugeliui mokesčių mokėtojų žinomus dalykus, susidaro įspūdis, kad tikrai ne visi į tai atkreipiame dėmesį. Štai Alvydas papildomai uždirbo 10 000 litų. Dirbo sunkiai vakarais, savaitgaliais, net naktimis. Tai – ne pagrindinis jo darbas, dirbo papildomai, todėl pats turėjo sumokėti visus mokesčius. Alvydas – sąžiningas žmogus, todėl nebandė apgauti valstybę. Iki šiol jam nekildavo minčių apgaudinėti valstybę, nors man atvirai rodė įstatymų landas, kuriomis galėtų pasinaudoti. Tačiau Alvydo pasiryžimas senka.
Kodėl? Žvilgtelėkime į elementarius Alvydo skaičiavimus. Sumokėjus mokesčius nuo uždirbtų 10 000 litų, jo kišenėje liko tik 5 498 litai. Nustebote? Be reikalo. Alvydas beveik 34 proc. sumokėjo „Sodrai“, 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir 15 proc. pajamų mokestį. Be to, iš likusios sumos dar 1 154 litus Alvydas paliks parduotuvėse, sumokėdamas PVM. Jei nesinaudojate mokesčių lengvatomis, tai santykinai mokate tiek pat, tik gal ne taip jaučiate, nes daugelį mokesčių už jus sumoka darbdaviai. Iš tikrųjų darbdaviai sumoka ne už jus, jie atlieka tik tarpininkų vaidmenį – sumoka mokesčius nuo jūsų uždirbtų pinigėlių.
Visi suprantame, kad mokesčių lengvatos su retomis išimtimis išderina ekonominius santykius, todėl apie mokesčių lengvatų poveikį galima spręsti ne tik atsižvelgiant į keliamus tikslus, bet ir kiekvienu atveju įvertinant poveikį įvairioms ūkio šakoms bei visuomenei. Šįmet atlikę tyrimą valstybės kontrolieriai padarė išvadą, kad Lietuvoje mokesčių lengvatų taikymo stebėsena yra nerezultatyvi. Ką tai reiškia?
Pirmiausia verta stebėtis, kad Lietuvoje taikoma net 215 mokesčių lengvatų. Kontrolieriai atsirinko 70 ir nustatė, kad iš jų net 27 mokesčių lengvatų nenurodyti net tikslai, o likusiųjų 43 tikslus galima įžvelgti tik teisės aktų projektų įgyvendinamųjų dokumentų tekstuose. Taigi kai neaiškūs tikslai, sudėtinga nustatyti, ar jie pasiekti, ar gauta nauda, kurios tikėtasi.
Pasaulio banko ekspertų nuomone, didžiausia blogybė, kai mokesčių lengvatos nustatomos neribotam laikui. Pataikė, nes Lietuvoje iš 215 mokesčių lengvatų terminas nustatytas tik keturioms!
Kiek valstybė, t. y. visi mokesčius mokantys piliečiai, praranda dėl mokesčių lengvatų? Atsakymas, manau, jus apstulbins, nors yra apskaičiuoti praradimai įvertinus tik 52 mokesčių lengvatas. Taigi, Valstybės kontrolės duomenimis, valstybės biudžetas dėl mokesčių lengvatų 2009 m. prarado 1,8 mlrd. Lt, 2010 m. – 1,9 mlrd. Lt, o 2011 m. – net 2,1 mlrd. Lt. Tiek lėšų papildomai būtų galima skirti medicinai, socialinei paramai, švietimui ir kitiems svarbiems reikalams.
Net Valstybės kontrolė nepateikė duomenų apie dažniausiai besinaudojančiuosius mokesčių lengvatomis. Akivaizdu, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys lengvatomis pasinaudoja ne kartą, o keliolika ar net keliasdešimt kartų per metus, taigi galima daryti išvadą, kad neteisingo apmokestinimo rizika Lietuvoje yra labai didelė. Štai 2011 m. lengvatomis buvo pasinaudota net 2 936 tūkst. kartų!
Beje, nors nuo 2004 m. teisės aktuose reglamentuojamas sprendimo projektų poveikio vertinimas, Seimas tokio vertinimo, nustatant naujas mokesčių lengvatas ar keičiant jų turinį, neatlieka. Taigi tokio pobūdžio įstatymai priimami net neįsivaizduojant, kaip jie paveiks verslus bei visuomenę. Po manęs – nors ir tvanas, svarbu, kad geriems vyrams mokesčių būtų mažiau, o kiti kaip nors išgyvens?
Pavyzdžiui, Alvydas iš savo smulkiojo verslo moka 15 proc. pelno mokestį neniurnėdamas, o stambiosios bendrovės sugeba susimažinti šį mokestį pasinaudodamos 2010 m. Pelno mokesčio įstatymo pataisomis, t. y. 31 str. 1 dalies 12 punkto pakeitimu ir 26 straipsnio 2 dalimi, kuriose numatyta, kad valdybų ir stebėtojų tarybų nariams mokamas tantjemas leidžiama priskirti sąnaudoms, t. y. nelaikyti paskirstytuoju pelnu. Nesunku sužinoti, kokie asmenys yra stambiausių bendrovių valdybose. Lobsta ne tik turtingieji. Juridiniai asmenys išmokėtų tantjemų suma sumažina savo pelną – išvengia 15 proc. pelno mokesčio.
Tad pasvarstykime, kodėl 2–3 darbuose sveikatą prarandantis Alvydas turi mokėti visus mokesčius, o išrinktieji naudojasi mokesčių lengvatomis.
