Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo reforma finansiškai bus naudinga mažiausias pajamas gaunantiems asmenimis, kurie per mėnesį, neatskaičius mokesčių, uždirba iki 1550 litų.
Kita vertus, naujoji tvarka vers lietuvius pradėti atidžiai tvarkyti asmeninius finansus, sako „Swedbank“ ekspertai.
Neapmokestinamųjų pajamų dydis yra suma, nuo kurios nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.
Banko asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė pastebi, kad dėl NPD taikymo tvarkos vis dar yra nemažai neaiškumų ir pataria gyventojams patiems aktyviai aiškintis, kokius sprendimus priima Vyriausybė ir kokios įtakos jie turės kiekvienam dirbančiajam.
„Pavyzdžiui, dažnai klaidingai teigiama, kad visiems uždirbantiems 3150 ir daugiau litų per mėnesį yra taikomas nulinis NPD tarifas. Tai yra tiesa tik tais atvejais, kai kalbame apie jaunesnių nei 18 metų amžiaus arba vyresnių, tačiau vidurinėje mokykloje vis dar besimokančių, vaikų neturinčius žmones. Tuo tarpu nepilnamečių tėvams, nepriklausomai nuo jų uždarbio dydžio, kaip ir iki šiol yra taikomas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis – 100 litų už pirmąjį vaiką ir po 200 litų už kiekvieną kitą. Tad, pavyzdžiui, 2 nepilnamečius vaikus auginanti šeima kiekvieną mėnesį dėl NPD taikymo papildomai gaus 45 litus – 15 proc. nuo 300 litų. Pasinaudoti pagrindiniu NPD gali uždirbantieji iki 3150 litų per mėnesį“, - sako „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė O.Čičkauskaitė.
Pasak banko specialistės, naudos iš NPD taikymo reformos turės tik pačias mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai. „2008 metais visiems galiojo vienodas NPD dydis – 320 litų, nuo kurių nebuvo skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.
Dabar NPD priklauso nuo pajamų: kuo didesnės pajamos, tuo mažesnis NPD yra taikomas. 320 litų ir didesnis NPD šiemet galios tiems, kurių atlyginimas iki mokesčių neviršija 1550 litų. Uždirbę per mėnesį mažiau nei ši suma iš reformos laimės, jei daugiau – pralaimės“, - sako O.Čičkauskaitė.
Pavyzdžiui, minimalų 800 litų atlyginimą gaunančiam darbuotojui dėl šios reformos NPD išaugs nuo 320 iki 470 litų. „Tai yra „į rankas“ dėl NPD taikymo jis dabar kiekvieną mėnesį gaus papildomus 70,5 lito, tuo tarpu taikant 320 litų NPD, kuris buvo iki 2009 metų, su naująja apmokestinimo sistema, toks žmogus papildomai būtų gavęs 48 litus pajamų“, - skaičiuoja O.Čičkauskaitė.
O štai vidutinę 2319 litų algą gaunančiam darbuotojui NPD sumažės beveik dvigubai – nuo 320 iki 166,2 litų..
„Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė pastebi, kad naujoji NPD taikymo tvarka vers daugumą šalies gyventojų pradėti vesti asmeninę buhalteriją. „Nuspręsta, kad į visų gyventojų NPD nebus įskaitytos neapmokestinamosios pajamos - pensijos, pašalpos, tam tikros palūkanos, rentos, pajamos iš individualios veiklos ir turto (buto, automobilio) pardavimo, gyvybės draudimo išmokos, jeigu jos nebus didesnės negu įmokos, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto varžybų prizai.
Tai yra, žmogus gali gauti mažesnes nei 3150 litų per mėnesį vidutines pajamas bei jam bus taikomas didesnis ar mažesnis NPD. Tačiau užteks gauti papildomų pajamų, pavyzdžiui, gavus premiją ar išnuomojus turtą, ir žmogui gali tekti grąžinti mokesčių inspekcijai jam permokėtus dešimtis ar net šimtus litų“, - sako O.Čičkauskaitė.
Pasak banko ekspertės, prognozuotina, kad naujoji tvarka, ypač pirmaisiais jos taikymo metais, sukels nemažai chaoso, tačiau ji turės ir vieną privalumą.
„Ekonominio sunkmečio metais vartotojams labai svarbu atsakingai elgtis su turimais finansais. Vienas pirmųjų namų buhalterijos žingsnių yra tiksli pajamų apskaita. Dabar, kai duomenys bus reikalingi ne tik pačiam žmogui, bet ir mokesčių inspekcijai, manau, į klausimą, kokios jūsų pajamos tik nedaugelis atsakys „maždaug...apie...“, - sako O.Čičkauskaitė.
