Šalyje daugėjant bankroto bylų, daugėja ir nesąžiningų bei gerai apgalvotų sukčiavimo veiksmų. Mokesčių inspektoriai suka galvas, kaip sučiupti tuos, kurie paskelbę bankrotą nesumoka valstybei pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet per susijusias įmones ir net giminaičius siekia šį mokestį susigrąžinti iš valstybės biudžeto.
Pelningam įmonių nustekenimui ir numarinimui šalies teisinėje sistemoje yra ne mažai galimybių. O kad mokesčių inspektoriams trūksta praktikos atskleidžiant verslininkų gerai apgalvotus veiksmus, įrodo pirmieji teismų sprendimai, tampantys ne spėjimais, o argumentais. Iki tol Mokestinių ginčų komisijos sprendimus siekiantys panaikinti mokesčių mokėtojai teismuose triumfuodavo, tačiau didėjant nesąžiningumo mastams staiga pamatyta, kad valstybė apvagiama viduryje baltos dienos.
Visi nepagaunami.
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Gintautas Muznikas LŽ pasakojo apie bandymus nesąžiningai susigrąžinti PVM, kai bankrutuojanti įmonė parduoda turtą susijusiai įmonei, deklaruoja mokėtiną PVM, tačiau žino, kad negalės sumokėti mokesčių, o turtą pirkusi įmonė bando susigrąžinti PVM permoką. Tokie atvejai nėra naujiena, tačiau paskutiniu metu VMI stebi tokių santykių suaktyvėjimą, jų atsiranda vis daugiau.
"Šiuo metu Kauno apskrities VMI nagrinėja keturis panašius atvejus, be to, šiemet jau išnagrinėti dar keturi. Tendencijos yra panašios visoje šalyje. Didėjant bankrutuojančių įmonių skaičiui, atitinkamai daugėja ir piktnaudžiavimo PVM susigrąžinimo atvejų", - teigia G.Muznikas.
Paklaustas, ar visi mokesčių administravimo spragomis besinaudojantieji sugaunami, pašnekovas pripažįsta, kad taip nėra. "Tačiau situacija stebima ir analizuojama. Dabar, kai yra teismų patvirtintų sprendimų, mums žymiai lengviau, nes turime argumentų ir pavyzdžių. Be to, verslininkai jau žino, kad mokesčių inspekcija tokias bylas laimi, tad žmonės praranda norą šitaip piktnaudžiauti", - įsitikinęs G.Muznikas. Ieškant tokių mokesčių mokėtojų pažeidėjų, pasak pašnekovo, vertinama kiekvieno jų rizika ir tikrinami didžiausią įtarimą keliantieji.
Nesektini pavyzdžiai
Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtas vienos mažmeninę prekybą statybinėmis medžiagomis ir buities prekėmis vykdančios uždarosios akcinės bendrovės (UAB) skundas dėl Kauno apskrities VMI sprendimo, kuriuo mokesčių administratorius neleido įmonei susigrąžinti daugiau nei 731 tūkst. litų PVM už įsigytas prekes. Atliekant mokestinį patikrinimą nustatyta, kad skundo pareiškėja - kita UAB, pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir skolos bankui perkėlimo sutartį, perėmė visas pirmosios įmonės prekes ir turtą, kurių vertė 6 mln. litų. Bendrovė perleidusi turtą deklaravo pardavimo PVM, bet į valstybės biudžetą jo nesumokėjo ir kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo. Mokesčių inspekcijos veiksmus apskundusi įmonė, reikalavusi įtraukti į PVM atskaitą didžiulę sumą, administraciniame teisme aiškino, jog sąskaitos-faktūros už įsigytą turtą ir prekes buvo išrašytos dar prieš bankroto inicijavimą. Patikrinimo metu VMI surinko pakankamai įrodymų, kad administraciniame teisme tiesos ieškanti UAB žinojo arba turėjo žinoti, jog pardavėjas nesumokės apskaičiuoto pardavimo PVM, nes sutartį pasirašęs bendrovės direktorius buvo ne tik turtą pardavusios įmonės akcininkas, bet ir ankstesnis jos vadovas. Ir priešingai - bankrutavusios įmonės direktorius anksčiau dirbo turtą įsigijusios įmonės direktoriumi. Taip pat išsiaiškinta, kad pareiškėjas bankrutavusios bendrovės patalpose prekiavo tomis pačiomis prekėmis, buhalterinę apskaitą abiejose įmonėse tvarkė tas pats buhalteris, net ir darbuotojai dirbo tie patys. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Kauno AVMI sprendimai pagrįsti ir patvirtino prievolę įmonei sumokėti į biudžetą ne tik 731 tūkst. litų, bet ir per 23 tūkst. litų delspinigių ir baudų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė tarptautiniu krovinių gabenimu besiverčiančios UAB skundą, kuriuo ši siekė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl PVM permokos grąžinimo. Patikrinimo metu dėl 80 tūkst. litų pirkimo PVM susigrąžinimo Kauno AVMI nustatė, kad pirkusios turtą ir jį pardavusios įmonių akcininkus siejo ne tik glaudūs giminystės ryšiai (sūnus ir tėvas), bet ir ta pati vyriausioji finansininkė, tvarkiusi buhalterinę apskaitą abiejose bendrovėse. Išnagrinėjęs skundą teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo veikla prisidėjo prie mokesčių nemokėjimo ir elgėsi nesąžiningai, nes žinodamas, kad tiekėjas nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM nuo parduotų transporto priemonių, įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM dėl beveik 118 tūkst. litų.
Panašų pralaimėjimą po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo patyrė baldų gamyba besiverčianti UAB, kai bandė pretenduoti į beveik 15 tūkst. litų PVM atskaitą. Šiuo atveju bankrotas, kuris baigėsi gamybos priemonių bei baldų pardavimu, "sužaistas" tarp dviejų įmonių, kurių akcininkai buvo vyras ir žmona. Po patikrinimo mokesčių inspekcijos specialistams nesunkiai pavyko įrodyti, kad bendrovės, atlikdamos ūkines operacijas, elgėsi nesąžiningai, nes abi apie viena kitos finansinę padėtį žinojo, nes jų akcininkai buvo sutuoktiniai. Iš vyro įmonės mokestines prievoles perėmusi žmonos įmonė ne tik neįgijo teisės į PVM atskaitą, bet dar ir turėjo susimokėti per 6 tūkst. litų delspinigių ir baudų.
"PVM sumos, kurias bandoma nesąžiningai gauti iš valstybės, siekia nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių litų. Verslininkai ryžtasi rizikuoti, nes turtą nori perleisti, o jį įsigijusi įmonė nori susigrąžinti PVM", - pažymėjo G.Muznikas. Pasak jo, sunkiausia įrodyti ryšį, kad nusižengta sąmoningai, nes nemažai tokių nusikalstamų susitarimų vyksta tarp draugų, pažįstamų, o tada ryšį įrodyti sunkiau.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
