Jeigu vadovas ar savininkas automobilį pirktų iš darbo užmokesčio pinigų taip, kaip daugelis gyventojų, jam tektų sumokėti visą gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“.
Pavyzdžiui, transporto priemonė kainuoja 10 tūkst. eurų. Kad tokio dydžio alga būtų pervesta į sąskaitą, papildomai reikia sumokėti 6,8 tūkst. mokesčių ir įmokų. Įvertinus tai, transporto priemonei reikia 16,8 tūkst. eurų.
Jeigu automobilį, kuris darbo reikalams reikalingas vadovui ar savininkui, perka įmonė, ji ir sumoka 10 tūkst. eurų.
Dar daugiau, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, pavyzdžiui, per 5 metus po 2 tūkst. eurų kasmet, įmonė šią suma gali įtraukti į leidžiamus atskaitymus ir taip susimažinti apmokestinamą pelną. Paprastai kalbant, sutaupyti dar pinigų.
Papildomų naudų, kurias gali gauti bendrovės, kai yra įsigytas automobilis įmonės vardu, yra ir daugiau. Pavyzdžiui, įmonė galėtų susigrąžinti PVM už patirtas transporto priemonės eksploatacines išlaidas (už sumokėtus degalus, draudimą ir t.t.).
Tiesa, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) akylai stebi kiekvieną verslininką, ar šie nepiktnaudžiauja mokestinėmis lengvatomis ir tokį automobilį naudoja tik įmonės veiklai vykdyti. O jei yra važinėjama ir į namus, žiūrima, ar verslininkai susimoka pajamas natūra.
Tačiau jau kitąmet pastarąja lengvata pasinaudoti bus sudėtingiau, mat nueinanti valdžia tokią tvarką pakeitė.
Lengvatomis pasinaudoti bus sunkiau
Nuo 2025 metų automobilių įsigijimo kainos bei nuomos išlaidų atskaita bus ribojama, siejant ją su automobilio išmetamu CO2 kiekiu.
Kitaip tariant, jei 10 tūkst. eurų vertės automobilio nusidėvėjimas per metus siekė 2 tūkst. eurų, tačiau jis bus taršus, iš įmonės gautų pajamų negalės būti atskaitoma ir autmobilio įsigijimo kainos dalis.
Vadinasi, įmonei teks sumokėti 15 proc. siekiantį pelno mokestį nuo 2 tūkst. eurų, t.y. 300 eurų per metus.
O jei įmonė automobilį naudos 5 metus, susimokėti valstybei reikės 1,5 tūkst. eurų mokesčių.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kiek anksčiau teigė, kad nauji pakeitimai sumažintų verslininkų norą pirkti brangius ir taršius automobilius.
„Įmonėse pajamoms uždirbti ekonominės klasės automobilis yra tai, kas generuoja pajamų uždirbimą, tuo metu prabangos automobiliai visgi turėtų būti įsigyjami akcininkų sąskaita, o ne sumažinant sąnaudas“, – Seime anksčiau kalbėjo laikinai pareigas einanti finansų ministrė Gintarė Skaistė.
VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad Pelno mokesčio pakeitimai įsigalios iškart nuo kitų metų sausio mėnesio.
„Tokiu būdu siekiama prisidėti ir prie sėkmingo aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo“, – kalbėjo R. Virvilienė.
Pasak VMI atstovės, leidžiamų atskaitymų apribojimas susideda iš keturių laiptelių pagal CO2 kiekį.
Tai reiškia, kad iš įmonės pajamų galės būti atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, kuri neviršija:
- 75 tūkst. eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km;
- 50 tūkst. eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km;
- 25 tūkst. eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
- 10 tūkst. eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.
„Apribojimai bus taikomi tik nuo 2025 m. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams.
Jeigu automobilis buvo įsigytas ar išsinuomotas iki 2025 m., pavyzdžiui įmonė automobilį įsigijo 2024 m. gruodžio mėnesį, tokiam automobiliui niekas nesikeis ir po 2025 m. sausio 1 d.“, – paaiškino R. Virvilienė.
R. Virvilienė taip pat pateikia pavyzdžius, kaip tokia mokestinė tvarka atrodys praktikoje.
Pavyzdžiui, jei automobilis kainuoja 30 tūkst. eurų (be PVM), o išmetamas CO2 kiekis siekia 129 g/km, ši transporto priemonė pateks į taršos grupę, kurioje atskaitoma ne daugiau kaip 50 tūkst. įsigijimo išlaidų.
„Atsižvelgiant į iš pajamų atskaitomą automobilio įsigijimo kainą ribojančią sumą – 50 tūkst. eurų – pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais visa automobilio įsigijimo kaina, t. y. 30 tūkst. eurų, galėtų būti priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį“, – kalbėjo R. Virvilienė.
Tarkime, jei antrojo automobilio vertė yra 65 tūkst. eurų, o išmetamo CO2 kiekis siekia 135 g/km, tokiu atveju transporto priemonė pateks į tą taršos grupę, kurioje atskaitoma ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų įsigijimo išlaidų.
„Ši suma bus priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Likusi automobilio įsigijimo kainos dalis 40 tūkst. eurų (65 tūkst. eurų – 25 tūkst. eurų) būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams“, – vardijo R. Virvilienė.
O štai jei trečias įsigytas automobilis įmonės vardu automobilis kainavo 100 tūkst. eurų (be PVM) ir jo išmetamas CO2 kiekis siekia 0g/km, transporto priemonė patektų į pirmąją taršos grupę (atskaitoma ne daugiau kaip 75 tūkst. eurų įsigijimo išlaidų).
Pasak VMI atstovės, tokiu atveju pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vieneto pajamos gali būti sumažinamos tik 75 tūkst. eurų šio automobilio įsigijimo kainos dalimi.
Likusi automobilio įsigijimo kainos dalis 25 tūkst eurų (100 tūkst. eurų - 75 tūkst. eurų) būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
„Krovininiams N1 kategorijos automobiliams niekas nesikeičia, PVM atskaita galima, jei tokį automobilį perka PVM mokėtojas ir jį naudoja PVM apmokestinamoje veikloje“, – dėmesį atkreipė R. Virvilienė.
Ras būdų, kaip išvengti naujos prievolės?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė naujienų portalui tv3.lt anksčiau teigė, kad jeigu šių įstatymo pakeitimų siekis yra užkirsti kelią verslo atstovams įsigyti prabangius, galingus automobilius, tai padaryti tikrai gali būti sudėtinga.
„Mes teikėme pastabas įstatymo pataisų rengėjams, jei yra nenorima leisti atskaitymų dėl to, kad automobilis labai brangus. Tokiu atveju reikėjo surenkamus duomenis priskirti ne prie įsigijimo vertės, o prie rinkos kainos“, – tąkart teigė ji.
Pašnekovės manymu, labai tikėtina, kad tokiu atveju juridiniai asmenys galiausiai imsis kitų būdų, kaip naujų įstatymo pakeitimų būtų galima išvengti ir galiausiai sumažinti pelno mokestį įsigijus automobilį.
„Jeigu mes nusiperkame prabangų automobilį ir jį naudojame kelerius metus, savaime aišku, kad tokios transporto priemonės rinkos kaina sumažėja. Tačiau jei mes tokią transporto priemonę naudosime toliau, jos įsigijimo vertė vis tiek gali viršyti Pelno mokesčio įstatyme apibrėžtą vertę, kuri užkerta kelia leidžiamų atskaitymų taikymui.
Tokiu atveju įmonei labiau apsimoka tokį automobilį parduoti ir ji vėliau dar kartą nusipirkti, nes tikėtina, kad jo rinkos vertė jau bus mažesnė, nei nustatyta riba Pelno mokesčio įstatyme, ir visos nusidėvėjimo sąnaudos naujai įsigyto seno automobilio bus leidžiamos atskaitymams“, – anksčiau kalbėjo D. Čibirienė.
- kaip čia dar kokiu būdu gauti pinigų. Patys jau kalba kad biurokratų per daug valstybėje.
