Visiems vienodai ir palaipsniui
Finansų ministerija siūlo stipriesiems gėrimams taikomą tarifą per metus didinti 2 proc., vynams - 3 proc., sidrui bei alui – 15 proc. Tokiu būdu numatytas beveik vienodas mokesčio didinimas visoms gėrimų rūšims – po 1-2 centus už alkoholio procentą litre. Seimui pritarus, akcizo tarifai alkoholiui būtų didinami kasmet trejus metus iš eilės – 2015-2017 metais.
Planuojama nesigailėti ir spirituotų vynų. Nors pavasarį pastariesiems drastiškai padidinus akcizus, nuo balandžio mėnesio fiksuojamas 60-90 proc. prekybos kritimas, akcizai šiai gėrimų grupei bus didinami darsyk. „Tiesa, kai kurios pamokos vis dėlto buvo išmoktos – kadangi akcizų didinimas bus vykdomas nuosekliai per trejus metus, šįsyk tokio didelio šoko šių gėrimų pramonei būti neturėtų“, - pažymi vienas iš studijos „Akcizų mokestis Lietuvoje“ rengėjų UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis. Panašu, kad naujuoju įstatymo pakeitimu Vyriausybė siekia bent iš dalies sumažinti didelį atotrūkį tarp skirtingų gėrimų grupių apmokestinimo. Šiuo metu akcizo mokestis už 1 proc. etilo alkoholio skirtingų tipų gėrimuose skiriasi beveik 5 kartus. Ekspertų vertinimu, ženkliai daugiau apmokestinant alkoholį stipriuosiuose gėrimuose, vartotojai stumiami į šešėlį ir dėl to prarandamos pajamos į biudžetą.
„Disbalansas tarp atskirų alkoholinių gėrimų grupių apmokestinimo yra viena pagrindinių dabartinio akcizų mokesčio problemų. Vertinant apmokestinimo akcizais skirtumus, alkoholinių gėrimų grupėje išsiskiria alus. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą akcizo tarifas alui augo mažiausiai – nuo 7 centų iki 9,35 cento. Etilo alkoholis, esantis aluje, iki šiol apmokestinamas mažiausiai. Naujajame įstatymo projekte šį atotrūkį numatyta mažinti. Alaus gėrimų kategorijos apimtys mūsų šalyje itin didelės, tad mažas akcizo tarifas neleidžia surinkti į biudžetą reikšmingos pajamų dalies“, - sakė akcizų studijos bendraautorius, projekto „TaxHelp academy“ vadovas advokatas Mindaugas Palijanskas.
Nepamirštas verslui būtinas nuoseklumas
Naujasis akcizų įstatymo pakeitimo projektas turėtų sulaukti pritarimo ir iš verslo pusės, nes akcizų tarifo keitimas numatytas per trejus metus, o planuojant verslo plėtrą ir investicijas, būtina žinoti, kokia mokestinė aplinka bus ateinančius 3-5 metus.
„Finansų ministerijos pasiūlyme numatyta, kad akcizai bus didinami dalimis trejus metus iš eilės, tai leis užtikrinti mokestinės aplinkos stabilumą, apie numatomus mokestinius pakeitimus iš anksto informuota verslo visuomenė turės užtektinai laiko pasiruošti, galės planuoti gamybos apimtis“, - teigė D. Dulskis.
Toks ministerijos siūlymas racionalus ir žvelgiant į stipriųjų gėrimų šešėlio mastą. Atsigaunant šalies ekonomikai, šešėlinė rinka pamažu traukiasi. Staiga išaugus stipraus alkoholio kainoms, kainai jautrūs šalies gyventojai būtų priversti ieškoti pigesnių alternatyvų. Patirtis rodo, kad paprastai tokiu atveju pasirenkami nelegalūs sveikatą itin žalojantys alkoholio gaminiai. Tuo tarpu nuosekliai po keletą procentų per metus didinant alkoholio akcizą, prie to priprastų ir vartotojai.
Spirituotų vynų gamintojai nenudžiugs
Ekspertų vertinimu, Akcizų įstatymo projekte gana racionaliai pasirinktas akcizo dydis vynui. Kaip teigia vienas Akcizų studijos autorių M.Palijanskas, vertinant alkoholio rinką tai yra sveikintinas Vyriausybės žingsnis, nes šiuo metu vyno tarifas Lietuvoje ir taip yra vienas didžiausių ES.
Naujasis įstatymo projektas palankus ir lietuviškai vyno pramonei, palaikančiai šalies vyndarystės tradicijas ir kuriančiai darbo vietas šalyje – šiuo metu Lietuvoje veikia net keturios vyną gaminančios bendrovės. Jose darbo vietos sukurtos daugiau kaip 400 darbuotojų, o žaliavas tiekia tūkstančiai vaisių ir uogų augintojų.
Tiesa spirituotų vynų gamintojų šis siūlymas nedžiugins. M.Palijanskas atkreipia dėmesį, kad nuotaikos šioje rinkoje šiuo metu vis dar labai liūdnos – tiesa ta, kad po pastarojo akcizų didinimo gamintojai dar nespėjo išsilaižyti žaizdų bei suskaičiuoti visų nuostolių. Prognozuojama, kad po to, kai šių metų pavasarį Lietuvoje buvo drastiškai padidintas alkoholio akcizas, spirituotų vynų rinka sumažės perpus.
Šešėlis vis dar labai didelis
Ekspertai pažymi, kad didinant akcizus visų pirma reikia įvertinti pokyčių įtaką nelegaliai rinkai. Tik nuoseklus didinimas gali nepadaryti žalos ir duoti teigiamų rezultatų biudžetui.
D.Dulskio teigimu, Finansų ministerijos siūlomas tarifo didinimas yra racionalus ir didelės žalos legaliai stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkai padaryti neturėtų.
„Nors šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje Lietuvoje vis dar yra labai didelis ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis siekia 27 proc., pastaruoju metu yra stebimas trapus jo mažėjimas. Tad yra vilties, kad nuosaikus akcizo didinimas stipriesiems gėrimams gali padėti išsaugoti šią teigiamą tendenciją ir to rezultatus jau netrukus pajusime mes visi – visų pirma per didesnius į valstybės biudžetą surenkamus mokesčius“, - komentavo ekspertas.
Didelį nelegalių ir sveikatai itin kenksmingų alkoholinių gėrimų (pilstuko ir samagono) vartojimą Lietuvoje visų pirma lemia iškreiptas mokesčių ir gyventojų pajamų santykis mūsų šalyje. D.Dulskis pažymi, kad degtinė Lietuvoje, vertinant pagal gyventojų pajamas ir mokamus mokesčius, santykinai yra pati brangiausia visoje ES. Būtent tai, ekonomistų įsitikinimu, didelę dalį visuomenės pastūmėja į šešėlį, o valstybę palieka be reikšmingos ir labai svarbios per akcizą surenkamų pajamų dalies.
