Kai kurie šių mitų mėsos gamintojams kelia juoką, kiti kone priverčia griebtis už galvos ir stebėtis žmonių fantazija.
„Gali būti, kad pirkėjams paprasčiausiai trūksta patikimų žinių tiek apie mėsos gamybos procesus ir technologijas, tiek apie šių procesų bei galutinių produktų kontrolę“, - sako „Klaipėdos mėsinės“ technologė Vita Ravinkienė, išskirianti keletą tipiškų klaidingo žmonių įsitikinimo pavyzdžių.
Mitas Nr. 1. Produktų ženklinimas etiketėse neatitinka tikrovės, gaminiuose „Be E“ vis tiek pridėta E
Klaidingai ženklinti maisto produktus gamintojai yra visiškai nesuinteresuoti. Pirma, mes patys nuolat kontroliuojame ir gamybos procesą, ir produkto sudėtį, visada tikriname ir tiekėjų pristatomą žaliavą bei prieskonius. Be to, pas mus auditus iš anksto neperspėjusi atlieka ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir Lietuvos bei užsienio prekybos tinklų atstovai, siekiantys, kad jų pirkėjai nebūtų apgaudinėjami. Jei randamas nors mažiausias, kartais miligramų, neatitikimas sudėčiai, iš prekybos išimama visa to gaminio partija ir skiriamos baudos, todėl ką nors klastoti paprasčiausiai nenaudinga finansiškai, jau nekalbant apie didelę žalą prekės ženklo ir visos įmonės reputacijai.
Mitas Nr. 2. Virtose dešrose ir dešrelėse mėsos beveik nėra
Visi mėsos gaminiai, tarp jų – ir virtos dešrelės ir dešros, skirstomos į rūšis – aukščiausią, pirmą ir antrą. Į aukščiausios rūšies gaminius apskritai draudžiama dėti net menkiausią kiekį kokių nors pakaitalų, todėl juose yra tik mėsa ir... mėsa. Na, ir, aišku, prieskoniai. Žemesnės kategorijos gaminiuose leistinas tam tikras pakaitalų (sojos ar krakmolo) kiekis, tačiau jis yra nedidelis, iki kelių procentų. Be mėsos dešrų ir dešrelių nepagaminsi, todėl kalbos apie popierių tokiuose produktuose – visiška nesąmonė.
Mitas Nr. 3. Rūkyti mėsos gaminiai nerūkomi, o mirkomi specialiame tirpale
Sunku būtų net įsivaizduoti, kaip rūkymo dūmuose procesą pakeisti dešrų mirkymu kažkokiame mistiniame skystyje. Mes, „Klaipėdos mėsinė“, turime net 12 specialių rūkymo kamerų, kurių pajėgumas siekia kelis šimtus tonų produkcijos per mėnesį. Dešras rūkome naudodami buko medieną, kiti gamintojai savo produktus rūko ir alksnio dūmuose, tačiau jokių tirpalų niekas tikrai nenaudoja.
Mitas Nr. 4. Į šviežią mėsą prileidžiama neaiškaus skysčio
Kartais žmonės, atšildę mėsą, pastebi išbėgančius syvus ar kepdami ją keptuvėje mato putas, matyt, todėl ir galvoja, kad mėsa buvo injekuota, t. y. prileista kokių nors skysčių ar preparatų. Beveik neįmanoma, kad taip būtų, ypač jei perkate šviežią mėsą parduotuvėje, o ne turguje, kur gali patekti mėsa iš įmonių, net neturinčių leidimo jos gamybai. Nė vienas sertifikuotas mėsos gamintojas tuo neužsiima. O šiaip šviežios mėsos konsistencija priklauso nuo pašarų – kuo jie geresni, aukštesnės klasės, tuo mėsa yra kokybiškesnė.
Mitas Nr. 5. Vytinta dešra negali būti perdžiūvusi - jei ji kieta, reiškia yra pasenusi
Tai – visiškai klaidingas įsitikinimas. Kaip gaminami vytinti produktai? Iš mėsos išgarinamas vanduo naudojant specialias kameras, kuriose yra nustatyta atitinkama drėgmė, oro srautas ir temperatūra. Kuo labiau dešra išvytinta, gamybos metu iki galo išlaikyta pagal visus technologinius reikalavimus, tuo ji brandesnė. Kitaip sakant, kuo dešra kietesnė, tuo ji kokybiškesnė. Kartais ją net sunku atpjauti, bet tai ir yra geros kokybės požymis.
Mitas Nr. 6. Vytintai dešrai gaminti naudojama nenatūralus džiovinimas
Nelabai suvokiu net pačio pasakymo – ką reiškia „nenatūralus džiovinimas“? Visos dešros vytinamos natūraliai, t. y. jas tam tikrą laiką – nuo 14 iki 21 dienos - laikant jau minėtose kamerose. To proceso pagreitinti niekaip neįmanoma, juk vien brandinimo procesas trunka ne mažiau savaitės. Gal turima omenyje, kad natūralus džiovinimas yra džiovinimas ne kamerose, o lauke? Mūsų klimato sąlygomis tai neįmanoma – per daug drėgmės, ir oras neleis mėsai išdžiūti iki reikiamos būklės. Gal kur šilčiau, kokioje nors Ispanijoje, tai būtų įmanoma, tačiau tikrai ne pas mus.
Pasak V Ravinkienės, joks save gerbiantis mėsos gamintojas nerizikuos susigadinti reputacijos dirbtinai spartindamas gamybos procesą, naudodamas neleistinas medžiagas ar technologijas.
„Mes pasitikime pirkėjų skoniu. Norėtume, kad ir pirkėjai pasitikėtų mumis ir nesivadovautų mitais, dažniausiai neturinčiais nė menkiausio pagrindo“, - teigia „Klaipėdos mėsinės“ technologė.
